„Šiandien radome dermę – konsensusas – kad atlieptume studentų poreikį, inžinerijos, technologijų srities poreikį, ir medicinos. Aišku, iki galo visko su tuo ribotu biudžetu padaryti negalim, tačiau konsensusas, man atrodo, dabar leistų kalbėti Vyriausybei ramiau [...]“, – žurnalistams penktadienį po ministerijų atstovų pasitarimo dėstė A.Monkevičius.
Gydytojams rezidentams pagal anksčiau pristatytą planą buvo numatyta skirti 341 valstybės finansuojamą studijų vietą. Dabar tokių vietų turėtų būti 361. To, anot ministro, prašė medikus rengiantys universitetai.
Tiksliųjų mokslų srityje, kaip dėstė A.Monkevičius, lyginant su anksčiau pristatytu preliminariu planu, taip pat numatomi pokyčiai. Jų anksčiau prašė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
„Šiek tiek padidinsim, tarkime, nuo 505 vietų matematikos iki 550. [Tai] signalas, kad studijuoti, rinktis matematiką, kiek aš žinau, 13–16 proc. renkasi daugiau šįmet egzaminus – matematikos, informatikos“, – aiškino švietimo ministras ir išreiškė viltį, kad bendromis pastangomis pavyks paskatinti jaunimą rinktis valstybei reikalingas studijų programas, o neužpildytų studijų vietų neliks.
Anot ministro, apie 100 studijų vietų, be matematikos, daugės ir inžinerijos, ir informatikos, ir technologijos mokslų srityse universitetuose ir kolegijose.
„Skaičius bus toks, kuris tenkina Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Kitu – pedagogų rengimo klausimu trijuose Lietuvos universitetuose – ministro teigimu, vyko diskusijos su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša.
„Trys centrai ir turi gauti šitą pagrindinį užsakymą“, – pažymėjo A.Monkevičius, bet neatmetė galimybės, kad pedagogus Lietuvoje ir toliau galės rengti kitos aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas arba Mykolo Romerio universitetas.
„Klaipėdoje gali būti vykdoma Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos programa“, – aiškino ministras, nors premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo praktiką, kai pedagogų rengimas yra „išmėtomas“ po skirtingas įstaigas.
„Man atrodo, pats premjeras įsigilinęs galutinį sprendimą priims tą, kurį mes teikiame apsvarstę visą pasiūlymą ir Seimo komitete“, – kalbėjo A.Monkevičius ir pridūrė, kad dėl pedagogikos studijų organizavimo aukštosiose mokyklose sprendžia trys centrai – Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas ir VDU – o ne ministras.
Perskirstant studijų vietas, kaip pasakojo A.Monkevičius, kai kuriose studijų kryptyse vietų sumažės, tačiau kuriose, tiksliai neįvardijo.
„Niekur nebus mažiau negu praeitais metais buvo priimta pagal faktą“, – patikino ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius išreiškė džiugesį „atsakingu“ studijų vietų planavimu. Jis aiškino, kad fizikos, informacinių technologijų egzaminus šįmet laikys daugiau jaunuolių ir esą pagal tai buvo priderinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiai.
Mes turime formuoti valstybės užsakymą ir negalime eiti paskui norus.
„Mes turime formuoti valstybės užsakymą ir negalime eiti paskui norus. Šiemet mes matome tendenciją, kad padaugėjo moksleivių skaičius tų, kurie laikys tiksliųjų mokslų egzaminus. Galime prognozuoti, kad daugelis jų pasirinks tas specialybes, kurios praeitais metais buvo neužpildytos“, - teigė V.Sinkevičius.
Iniciatyvos organizuoti atskirų ministerijų atstovų pasitarimą dėl valstybės finansuojamų studijų ministras A.Monkevičius ėmėsi po to, kai preliminarų studijų vietų planą sukritikavo premjeras S.Skvernelis.
Trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio metu jis aiškino, kad valstybės finansuojamos pedagogikos studijų programos vėl „išmėtomos“ po įvairias aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui Klaipėdos universitetą ar Mykolo Romerio universitetą, nors valstybė siekia mokytojų rengimą sutelkti trijuose universitetuose.
Pagal 2017 metų liepą Seimo priimtą nutarimą, pedagogų rengimas turėtų būti plėtojamas Kaune ir Vilniuje, specialioji pedagogika – Šiauliuose.
S.Skvernelis bei Sveikatos apsaugos ministerija taip pat ragino ŠMSM didinti valstybės finansuojamų gydytojų rezidentų studijų vietų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius – atsižvelgti į valstybės poreikius, siekti rengti daugiau tiksliųjų mokslų specialistų.
Posėdžio metu A.Monkevičius teigė, kad valstybės finansuojamų studijų vietų planą ministerija sudarė atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, mažesnį nei praėjusiais metais stojančiųjų skaičių, į tai, kad po priėmimo praėjusiais metais liko nepanaudotų studijų krepšelių, išaugo studentų, besimokančių savo lėšomis, skaičius.
Anot ministro, sudarant planą siekta, kad pagrindinėse studijų krypčių grupėse nemažėtų studentų skaičius lyginant su praėjusių metų „priėmimo faktu“.
„Tose srityse, kurios yra svarbios, augimas – ne mažiau kaip 7 proc.“, – dėstė A.Monkevičius.
2018 metais valstybė finansavo 7661 universitetinę bakalauro studijų vietą, 2019 metais planuojama finansuoti 7614 vietų.
Studijų finansavimo planą Vyriausybė turėtų patvirtinti pirmadienį.
