„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 01 15

A.Monkevičius švietimo reformos nestabdys: tai reikia tęsti

Švietimo reforma numatyta vyriausybės darbuose ir ją reikia tęsti, LRT RADIJUI sako naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Jis teigia pritariantis keliamiems uždaviniams ir tikslams, tačiau anksčiau kritikavęs pasirinktas priemones ir darytą spaudimą. Ministro nuomone, sėkmingam reformų įgyvendinimui koją pakišti galėjo ir buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės patirties trūkumas.
Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

– Turbūt ypatingo jaudulio prieš užimant šias pareigas nėra? Tai nėra nauja.

– Visada jaudiniesi, nes jaudina vien tai, kad yra toks požiūris, pasitikėjimas, kvietimas, į kurį sunku atsakyti neigiamai, kai situacija iš tikrųjų gana sudėtinga. Tikrai didelė garbė būti švietimo ir mokslo, ir netgi sporto ministru.

– Esate pirmasis ir sporto ministras.

– Taip, bet kartu suvokiu ir atsakomybę. Atsakomybė didelė, įpareigojanti ir tai jaudina kaip žmogų.

– Kodėl sakote, kad sunku atsakyti neigiamai į tokį siūlymą?

– Lengviau būtų atsakyti, kai situacija rami, gera. Galbūt tada iš tikrųjų yra daug pretendentų ir norinčių. Tada lengviau pagalvoti, kad lengva sąžine gali atsisakyti to, kas daug kam atrodo patrauklu.

Dabar kažin ar daug kam atrodo patraukli ši situacija. Dabar nusigręžti reikštų šiek tiek ir savęs negerbti. Turbūt kaip tik įdomu ir vertinga tokioje sunkioje situacijoje būti kartu su švietimo bendruomene, kartu bandyti tartis, kalbėti. Tai ir asmeninis išbandymas, bet jis turi prasmę.

– Ar nebijote, kad tai gali būti labai laikinas darbas? Turiu omenyje, kad premjeras Saulius Skvernelis dar nėra paskelbęs apie kandidatavimą į prezidentus. Galų gale, išrinkus naują prezidentą vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus. Viskas gana neaišku, kiek iš tiesų jūs galite vadovauti šiai ministerijai. Gal premjeras jums sakė, kad liks ir dirbsite iki kadencijos pabaigos?

– Būtent apie tas aplinkybes ir kalbu, jas ir turiu mintyje, kad neaiškūs šie metai, kiti metai, rinkimų metai. Daug pokyčių gali įvykti ir vyriausybėje. Kita vertus, žinote, galvoju, jeigu tik pradėsi galvoti apie savo patogumą, asmeninę karjerą, kiek tu čia būsi ar nebūsi, tai geriau iš viso neiti.

– Bet vis tiek rektoriaus pozicija iškeista.

– Niekur nėra labai lengva šiandien, niekur nėra didelio patogumo. Taip, ten mano pozicija aiškesnė, ten yra bendruomenė, su kuria iš tikrųjų yra labai puikūs santykiai [...]. Sunkus, bet labai įdomus ir malonus darbas.

Apskritai turbūt visas švietimas yra ta sritis, kurioje [dirbti] prasminga ir įdomu, nors ir nelengva. [...] Giliai tikiu, kad nuo to, kaip pavyks šitą bendruomenę nukreipti į pozityvią atmosferą (rasti sprendimus ir dėl darbo užmokesčio ir, dar svarbiau, dėl nuolatinio mokytojo augimo, tobulėjimo sąlygų), priklauso mūsų vaikų, anūkų ateitis.

Tai ne tik gražūs žodžiai. Aš esu jau tokio amžiaus žmogus, kuris puikiai tai supranta. Mano galva, tai yra svarbu. Jeigu mano patirtis reikalinga, aš negalėčiau dabar nusigręžti ir turiu įsijungti į šią veiklą.

– Premjeras nesakė, kad neis į prezidento rinkimus?

– Matote, apie tai turbūt nekorektiška būtų klausti ir kalbėti.

– Akcentavote mokytojų situaciją. Ar tai – pagrindinis jūsų tikslas, būnant šiame poste?

– Ne. Manau, turbūt kitaip reikėtų tai traktuoti. Užsiminiau, kas yra visuomenė, valstybė, ateitis. Tai nuolat augantis žmogus. [...] Nėra pasaulyje, gal ir visatoje, vietos, kuri negalėtų būti klestinčia vieta apskritai žmonijai, civilizacijai, su visa gamta, su aplinka, kokia yra Suomija, Islandija, Kanada ir t. t. Visa tai padaro žmonės, nes turi gerą švietimą.

Mes tobuliname švietimą. Galbūt galėtume tai daryti dar sėkmingiau, bet čia reikia susitelkimo, dialogo, kalbėjimosi, supratimo ir kitų ministerijų. Reikia kartu tai daryti. Tikiu, kad mes, kalbėdamiesi su daugybe suinteresuotų šalių (kurių yra labai daug švietime), bendruomenėmis, asociacijomis ir švietimo profesinėmis sąjungomis, vis dėlto susitarti dėl tam tikrų bendrų vardiklių, siekiant šio tikslo.

– Tai gal kažkokius kiekybinius ar kokybinius konkrečius tikslus sau keliate, ką norite pasiekti per šią kadenciją?

– Tarp kitko, visai neblogi tikslai yra surašyti vyriausybės programoje, toje dalyje, kur kalbama apie pokyčius ir iššūkius. Tarkime, šiandien yra didžiulė socialinė atskirtis. Labai maža dalis vaikų iš nepasiturinčių šeimų pasiekia štai tuos rodiklius, kurie galėtų būti kaip tam tikras vidurkis. Vaikai iš turtingesnių šeimų juos viršija. Skirtumai tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas yra didžiuliai, skiriasi net tris ar keturis kartus.

Mikroklimatas arba ta socialinė aplinka yra įvardyta kaip labai grėsminga. Mes kartais net nepagalvojame, kad visuose globaliuose konfliktuose (ir teroristiniuose, ir įvairiuose kituose nusikaltimuose) žūva mažiau žmonių nei savižudybėse.

Yra daugybė tokių dalykų, kurie yra iššūkiai, kai kalbame apie atskirtį. Vyriausybės programa daugybę dalykų reflektuoja gana teisingai, kaip reikia kurti glaudesnę visuomenę, kaip reikėtų ieškoti sprendimų per švietimą.

Vyriausybės programoje nemažai tokių žingsnių. Sakyčiau, galbūt šiek tiek stringa įgyvendinimo dalis, kai reikia tai daryti kartu sukuriant sprendimo būdus.

– Kaip jūs galvojate, kodėl J.Petrauskienei nepavyko to padaryti?

– Žinote, visada lengviausia kokiu nors būdu pasmerkti, įvertinti neigiamai. [...] Aš, būdamas jaunas ministras dar 2000 m., turiu prisipažinti, daug ko dar nesuvokiau ir nemačiau tam tikrų dalykų. Nuėjome nemažą kelią, kol išmokome viešo valdymo niuansų. Patirtis atsiranda dirbant tą darbą. Todėl manau, kad ministrė J.Petrauskienė turėjo gerų teorinių įžvalgų ir kėlė neblogus tikslus, tačiau ta praktinė dalis rėmėsi į charakterį, patirtį ir tie dalykai buvo skirtingi.

– Paskutinis klausimas dėl aukštojo mokslo pertvarkos, kurią gana kritiškai vertinote, Viskas jau įsibėgėję. Kaip vertinate dabartinę situaciją?

– Na, aš vertinau ne pačią pertvarką. Tiksliau sakant, pačioje pradžioje pritariau uždaviniams ir tikslams, siekiams, ką reikėtų sukurti su šia reforma. Tačiau po to buvo atsiremta į teisines spragas, reglamentavimų nepaisymą, galų gale – Konstitucijos [nepaisymą]. Ir tas centralizuotas spaudimas, tos priemonės...

Aiškiai mačiau, kad tai ne ves į sėkmę, o sustabdys reformas. Štai šią dalį kritikavau. Man atrodo, gyvenimas parodė, kad tai nėra taip paprasta.

Aiškiai mačiau, kad tai ne ves į sėkmę, o sustabdys reformas. Štai šią dalį kritikavau. Man atrodo, gyvenimas parodė, kad tai nėra taip paprasta. Šiandien aš manau, kad reikia siekti šių tikslų. Aukštasis mokslas turi būti kokybiškas. Tai galime ir turėtume padaryti. Turėtų būti didesnė dermė tarp visų grandžių, kaip aš ir minėjau, nuo darželio iki mokymosi visą gyvenimą universiteto. Reikia daugiau dermės. Šito reikia ieškoti.

– Bet jau šito proceso nestabdysite?

– Ne. Tai vyriausybės darbuose, programose numatyti dalykai. Aš manau, kad tai reikia tęsti. Galbūt kažkas vėluoja, kažkas įstrigę, bet mano kryptis aiški – tai [numatyta] visiškai neblogoje vyriausybės programoje ir ją reikėtų pasistengti įgyvendinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs