„Susivienijusi, susitelkusi opozicija, jeigu reikėtų formuoti valdančiąją daugumą, manau, kad taip, mes taip padarytume, siūlydami premjeru A.Verygą“, – BNS sakė didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos vadovė.
Pasak jos, boikotą Seimo darbui dėl konflikto su valdančiaisiais pradėjusi opozicija šiuo metu turi 67 balsus, bet iki trūkstamo 71 atstovų būtų dairomasi valdančiųjų frakcijose.
„Opozicijoje mes dabar turime 67 balsus, bet mes matome, kad daugumoje ir dabar yra kitaip balsuojančių, galbūt jie dėl to ir sutarę, bet yra galbūt irgi tyliai sakantys, kad kažkuo tikrai nėra patenkinti, galbūt ir Vyriausybės sprendimais, ir koalicijos darbo metodais. Tie pokalbiai, jie vyksta“, – teigė A.Norkienė.
„Mūsų 67, mes atstovaujame didelei daliai visuomenės, ir žiūrint į tai, kad yra įtampa valdančiųjų gretose, mes ją jaučiam, ne viskas ten pas juos gerai, ypač didžiojoje frakcijoje nuomonių išsiskyrimų yra, Liberalų sąjūdyje taip pat. Jei ta dauguma tokia tvirta, tai ji neturėtų krūpčiot ir balsavimuose tai turėtų atsispindėti, bet vakar matėm, kad netgi darbotvarkės nepavyko pasitvirtinti“, – kalbėjo opozicijos atstovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad krizę Seime būtų galima išspręsti, jei valdantieji atsižvelgtų į opozicijos reikalavimus ir pavasario sesijoje daugiau nebūtų svarstomi prieštaras keliantys projektai, tokie kaip civilinės sąjungos įteisinimas ir pan.
„Jeigu dabartiniai valdantieji girdi, apie ką mes kalbam, kokie projektai turi būti svarstoma birželio dabar likusiame mėnesyje, galbūt jie išmintingai priims sprendimą atsisakydami projektų, kurie skaldo Seimą ir visuomenę, ir susitelktume į reikalingiausius. Jei prioritetą bendrą rasime, ir jie, ir mes, manau, kad krizė Seime turėtų išsispręsti“, – pažymėjo „valstiečių“ seniūnė.
Opoziciniai socialdemokratai tokius „valstiečių“ pasisakymus pavadino „neatsakingais“ ir sako LVŽS nenorint objektyviai pažvelgti į situaciją.
„Opozicijos vardu Ramūno Karbauskio „valstiečiai“ skelbia keistus dalykus. Jokių naujų koalicijų ar premjerų kandidatūrų niekas nesvarsto, išskyrus pačius „valstiečius“. Rinkėjų valia šiai Seimo kadencijai yra visiškai aiški“, – frakcijos pranešime cituojamas socialdemokratų seniūnas Gintautas Paluckas.
Jis taip pat sako, kad opozicijos atsakomybė yra „stabdyti prastus valdžios sprendimus“ ir sutelkti dėmesį į aktualiausių problemų sprendimą.
„Valstiečiai“ nori sudaryti įspūdį, kad gali apžioti daugiau, negu gali atkąsti. Bet piktnaudžiauti visos opozicijos vardu yra nesąžininga, nes nėra jie „visa opozicija“, – frakcijos pranešime cituojamas G.Paluckas.
Konfliktas Seime kilo praėjusią savaitę svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicijos reikalavimu balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį.
Per jį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V.Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.
Parlamento vadovės siūlymu Seime yra suburta dialogo grupė kompromiso paieškoms.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
