„Nenorėčiau, kad būtų keliama (ministerija – BNS)“, – teigė A.Palionis, paklaustas, koks bus ministerijos likimas.
Pasak būsimo ministro, prezidentas Gitanas Nausėda taip pat nepalaiko ministerijos iškėlimo į Kauną, o naujausios premjero Sauliaus Skvernelio pozicijos sakė nežinąs. Anksčiau premjeras tokią idėją rėmė.
Politikas tikino jau pradėjęs ministerijos suvienijimo darbus ir tikisi rugsėjo pradžioje turėti savo komandą.
„Dabar realiai ministerija išsibėgiojusi. Jeigu ministeriją, darbuotojus suvienysime, (...) jau dirbu, susitinku su tais, kurie išėjo – kad grįžtų“, – sakė A.Palionis.
ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, nuo 2018 metų liepos iš darbo jau išėjo 72 žmonės. Metų pabaigoje į Kauną neplanavo vykti 85 proc. iš likusių 259 darbuotojų. Tuo metu į darbą jau priimta maždaug 20 kauniečių.
Ministerijos darbui Kaune jau pasirinktos patalpos K.Donelaičio gatvėje, priklausančios koncerno SBA bendrovei „Bei Capital“. Tačiau sutartis dėl jų nuomos dar nepasirašyta.
A.Palionis taip pat ketina inicijuoti derybas su gamintojais ir perdirbėjais dėl palankesnių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų.
A.Palionis, be to, sakė planuojantis kurti specialų fondą, skirtą finansuoti melioracijos projektus. Tam siūloma skolintis, nes dabar yra geros sąlygos.
„Fondą, kuris kasmet suinvestuotų maždaug 70–100 mln. eurų į melioraciją“, – BNS teigė A.Palionis.
Tapęs ministru, jis planuoja išanalizuoti, kiek savivaldybės pernai įsisavino valstybės ir ES lėšų melioracijai.
A.Palionis taip pat ketina inicijuoti derybas su gamintojais ir perdirbėjais dėl palankesnių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų.
„Reikia sodintis gamintojus ir perdirbėjus ir tartis dėl palankesnių kainų“, – teigė ministras.
Jis taip pat žada inicijuoti tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų tarp kai kurių perdirbėjų superkant žaliavą.
A.Palionis planuoja palaidoti maisto kuponų, skirtų paremti smulkiuosius ūkininkus, idėją ir neremia Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną.
A.Palionis taip pat skeptiškai vertina idėją taršos mokesčiu apmokestinti žemės ūkio techniką: „Abejoju“.
„Nežinau, ar nebus daugiau administracinių išlaidų, negu bus surinkta (įmokų – BNS). Kiek žemės ūkio technikos priemonių parduodama palyginti su transporto priemonėmis (...). Jeigu norime apmokestinti, turime pasiūlyti kaimo žmonėms būdą, kaip tą taršią techniką pasikeisti į netaršią“, – pridūrė jis.
A.Palionis taip pat ketina siekti didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų žemdirbiams kooperuojantis su Latvija, Estija bei Lenkija.
„Ministras, ministerija turi siekti suburti visus prie bendro stalo – jungti Baltijos šalis ir Lenkiją, kad visos kartu siektų didesnių tiesioginių išmokų. Jeigu kovosime vieni, dėl savęs, tikrai neišsikovosime“, – kalbėdamas apie svarbiausius darbus, kuriuos norėtų nuveikti tapęs ministru, BNS teigė A.Palionis.
Pasak jo, prezidentas pokalbyje su būsimu ministru pažadėjo aukštesniu lygiu šį klausimą aptarti su Lenkijos atstovais.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai gegužės pabaigoje neformaliame susitikime Vilniuje jau susitarė derybose su EK kartu reikalauti, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio.
A.Palionis Žemės ūkio ministerijoje pakeis „valstiečių“ deleguotą Giedrių Surplį. A.Palionio teigimu, iš dabartinių viceministrų jo komandoje tikriausiai liks socialdarbietis Evaldas Gustas.
A.Palionis bei dar du nauji ministrai Seime turėtų prisiekti rugpjūčio 20–22 dienomis. Jie turėtų dirbti iki kitų metų gruodžio, kai po Seimo rinkimų bus suformuota nauja Vyriausybė.
