Šaltas protas, tvirtas stuburas ir kantrybė
Europos Komisijos (EK) atstovybei Lietuvoje vadovavęs dabar Lietuvos užsienio reikalų viceministro pareigas einantis A.Pranckevičius sakė, kad situacija pasienyje su Baltarusija yra labai pavojinga ir jautri. „Dėl to reikia būti be galo atsargiems ir tikėtis, kad tikrai bus išvengta bet kokių neapgalvotų ir netikėtų situacijų, incidentų, kurie gali būti labai pavojingi, turint omenyje, kad tai yra ne tik ES, bet ir NATO siena“, – portalui Pilietybė.lt sakė pašnekovas.
Viceministras pabrėžė, kad labai daug nerimo kelia agresyvaus elgesio Rytų partnerystės regione eskalacija kaip tik šiuo periodu: kai Vokietijoje vyksta derybos dėl naujos koalicijos ir vyriausybės, kai Prancūzija ruošiasi naujo prezidento rinkimams, kai turime daug kitų problemų, tame tarpe ir vis dar nesuvaldytą pandemiją.
Esame stiprūs, kai esame vieningi ir kai parodome, kad vienybė yra mūsų pagrindinis ginklas, kad bet kokia ataka prieš vieną valstybę yra ataka prieš visas.
„Visus tuos dalykus reikia matyti, reikia turėti šaltą protą ir tikėtis, kad jis nugalės. Vakarų pasauliui reikia išlaikyti stuburą, kantrybę ir labai kietą poziciją. Nes mes esame stiprūs, kai esame vieningi ir kai parodome, kad vienybė yra mūsų pagrindinis ginklas, kad bet kokia ataka prieš vieną valstybę yra ataka prieš visas. Todėl jokia ataka neturėtų būti nei planuojama, nei įsivaizduojama“, – sakė A.Pranckevičius.
Įvairialypiai hibridinės agresijos čiuptuvai
Diplomatijos eksperto teigimu, pagrindinis hibridinės agresijos, kokią dabar išgyvena Lietuva, tikslas yra pakeisti valstybių, institucijų elgesį, poziciją: „Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Lukašenka nori įbauginti Lietuvą, Lenkiją, Latviją – tris valstybes, kurios buvo aktyviausios sankcijų siūlytojos Lukašenkos režimui po pernai pavogtų prezidento rinkimų ir po to įvykusių beprecedenčių represijų. (…) Kartu Vilnius ir Varšuva tapo namais tūkstančiams nuo režimo bėgusių žmonių, įskaitant opozicijos lyderius, nepriklausomos žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų atstovus.“
Tačiau, pabrėžė A.Pranckevičius, kerštaujantis ir tvirtą mūsų poziciją palenkti siekiantis režimas turi ir kitų – paslėptų – tikslų: sukelti sumaištį mūsų visuomenėse, sukelti įtampas, galbūt netgi pažeisti ar net sukompromituoti vyriausybes šių grėsmių akivaizdoje.
Neduok Dieve, jei yra pažeidimai ar įvyksta incidentai, tai suteikia galimybę Baltarusijai, Rusijai kritikuoti ES, kad ji pati nesilaiko žmogaus teisių…
Dar vienas, viceministro teigimu, labai grėsmingas tikslas – bandymas diskredituoti ES ir jo nares per humanitarinę, žmogaus teisių prizmę. „Neduok Dieve, jei yra pažeidimai ar įvyksta incidentai, tai suteikia galimybę Baltarusijai, Rusijai kritikuoti ES, kad ji pati nesilaiko žmogaus teisių, kai tuo tarpu bando būtent apie tai kalbėti pasaulyje ir mokyti to kitus“, – portalui Pilietybė.lt sakė A.Pranckevičius.
Pašnekovas priminė, kad itin svarbus šių tikslų siekiančios hibridinės agresijos įrankis yra dezinformacija. Ja bandoma skleisti melagienas, konstruoti faktus neteisingai, skleisti įvairius naratyvus, kurie dar labiau sujaukia informacinę erdvę ir leidžia žmonėms būti dar labiau pasimetusiems.
Humanitarinė krizė Baltarusijos miškuose – tarptautinė problema
Viceministras portalui Pilietybė.lt akcentavo, kad šioje situacijoje, kai Lietuvai teko pirmą kartą per atkurtos nepriklausomybės istoriją įvesti nepaprastąją padėtį, būtina išspręsti dvi problemas.
Visų pirma, Baltarusijos režimo atsigabenti ir pasienyje įstrigę žmonės. „Akivaizdu, kad Baltarusijos miškuose didėjanti humanitarinė krizė nebėra vien tik ES problema. – sakė A.Pranckevičius. – Būtina jungti Jungtines Tautas (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, kurių nare Baltarusija vis dar yra, JT pabėgėlių agentūrą, Tarptautinę migracijos organizaciją. Jos turėtų dar labiau spausti režimą, kad leistų prieiti prie tų žmonių, kad leistų jiems suteikti humanitarinę, medicininę ir kitokią pagalbą.“
Geriausias šios dramatiškos krizės sprendimas, viceministro teigimu, „būtų sutarti dėl žmonių grąžinimo iš Baltarusijos į kilmės šalis. Tačiau, kad tokią realybę pamatyti, reikėtų paties režimo pokyčio savo politikoje. Dėl to ir kalbame apie didesnį tarptautinės bendruomenės spaudimą tiek Minskui, tiek Maskvai.“
Proga galutinai išspręsti migracijos problemą
Kol sprendžiama ūmiausia žmonių čia ir dabar problema, A.Pranckevičiaus teigimu, būtina išspręsti ir kitą – ilgalaikės perspektyvos problemą, tai yra kaip užkirsti kelią tokiems šantažams ateityje.
Dabar yra tikrai skausminga situacija, kuri gali padėti galiausiai sutarti ir rasti sprendimus, kaip ateityje išvengti bandymo šantažuoti nelegalia migracija.
„Labai svarbi yra ir ilgalaikė perspektyva bei pamokos, kaip ES galutinai išspręsti migracijos ir prieglobsčio politikos problemas, – pabrėžė ilgametę patirtį svarbiausiose ES institucijose turintis A.Pranckevičius. – Dabar yra tikrai skausminga situacija, kuri gali padėti galiausiai sutarti ir rasti sprendimus, kaip ateityje išvengti bandymo šantažuoti nelegalia migracija. Todėl ES reikia susiimti, ne tik labai aiškiai reaguoti į šitą problemą, bet ir sukurti naujas taisykles ir naujus instrumentus.“
Diasporai – trijų darbų sąrašas
Aktyvios diasporos portalui Pilietybė.lt A.Pranckevičius pabrėžė, kad siekiant Lietuvos sėkmės šioje neeilinėje situacijoje yra labai svarbus pasaulyje gyvenančių tautiečių indėlis.
Diasporos vaidmuo visada buvo labai svarbus skleidžiant žinią, paaiškinant, kas vyksta mūsų regione ir šiek tiek sensibilizuojant tiek viešąją, tiek politinę opiniją.
Viceministro teigimu, pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti diaspora, yra paaiškinti savo gyvenamoje visuomenėje kas iš tikrųjų vyksta ir su kokiomis problemomis susiduriame. „Pasakojimas apie situaciją, diskusija apie tai, klausimų kėlimas, galbūt organizavimas viešų renginių, nes ne visur yra žinoma“, – sakė A.Pranckevičius ir pridūrė, kad „diasporos vaidmuo visada buvo labai svarbus skleidžiant žinią, paaiškinant, kas vyksta mūsų regione ir šiek tiek sensibilizuojant tiek viešąją, tiek politinę opiniją.“
Antras dalykas – gyvenamoje visuomenėje esančio solidarumo pamatymas, parodymas ir šventimas: „Tai yra proga parodyti, kad mes esame sąjungininkai, kad padedame vieni kitiems, ypatingai tose valstybėse, kurios mums padėjo.“
…čia, manau, visada buvo ir yra labai svarbus diasporos indėlis – padėti mums išeiti iš šitos krizės stipresniems ir labiau europietiškiems.
Trečia kryptis, kurioje diasporos indėlis būtų labai vertingas – humanitarinė pagalba šiuo metu Lietuvoje esantiems migrantams. „Čia yra ir mūsų žmogiškumo testas. Manau, tai yra mūsų, Lietuvos visuomenės ir diasporos, bendras uždavinys – padėti. Padėti, nes Lietuva pirmą kartą susiduria su tokia problema ir niekas nėra tobulas, visi daro klaidų ir mes iš tų klaidų mokomės kaip Valstybė, kaip institucijos, kaip visuomenė. Ir čia, manau, visada buvo ir yra labai svarbus diasporos indėlis – padėti mums išeiti iš šitos krizės stipresniems ir labiau europietiškiems“, – reziumavo A.Pranckevičius.
Visas portalo Pilietybė.lt pokalbio vaizdo įrašas, kuriame LR Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius išsamiai paaiškino sudėtingą situaciją pasienyje su Baltarusija, kas yra šios hibridinės agresijos veikėjai ir kokie jų tikslai, galimi situacijos scenarijai ir geriausi krizės sprendimo būdai, kokių pamokų turi pasisemti Lietuva ir ES bei kaip prie Lietuvos sėkmės šioje beprecedentėje situacijoje gali prisidėti diaspora:
