„Pirkimas jau artėja prie finišo, jau netrukus bus pasirašyti kontraktai su įmonėmis ne tik dėl ventiliatorių, bet ir įvairių asmens apsaugos priemonių“, – interviu BNS penktadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Diplomato teigimu, iš ES biudžeto skiriamus pusantro milijardo eurų krizei valdyti Lietuva jau artimiausiu metu galės panaudoti tiek sveikatos apsaugai, tiek nukentėjusiems verslo sektoriams paremti.
Pasak A.Pranckevičiaus, Europos Komisija rengia bendras gaires, kaip valstybės galėtų švelninti karantino režimus, tačiau jų paskelbimą nukėlė, įvertinusi skirtingą situaciją valstybėse narėse ir medikų perspėjimus neskubėti, kad būtų išvengta antros užsikrėtimų bangos.
– Lietuva yra padavusi paraišką keliems šimtams ventiliatorių. Kokia yra šių pirkimų stadija, kada jie galėtų pasiekti Lietuvos ligonines?
– Bendri pirkimai yra viena iš daugelio sričių, kur Europos Komisija šiuo metu dirba. Vyksta keturi pirkimai. Kovo 17 dienos bendras pirkimas jau artėja prie finišo, jau netrukus bus pasirašyti kontraktai su įmonėmis ne tik dėl ventiliatorių, bet ir įvairių asmens apsaugos priemonių. Kai kontraktai bus pasirašyti, tų prekių patekimo į valstybes greitis priklausys nuo valstybių narių ir tiekėjų susitarimo. Tuomet pačios valstybės kalbėsis tiesiogiai su tiekėjais ir derėsis dėl pristatymo laiko.
Lietuva dalyvauja ir dar dviejuose pirkimuose, kuriame yra perkamos apsaugos priemonės – kaukės, respiratoriai, pirštinės, apranga. Bendriems pirkimams, kaip ir ES strateginių medicinos priemonių atsargų kaupimui, Komisija numatė 3 mlrd. eurų iš ES biudžeto. Taip pat, 140 milijonų eurų vakcinos paieškai – vyksta 18 mokslinių tyrimų projektų, vienas jų – Vokietijos kompanija „CureVac“, gavusi 80 milijonų eurų paskolą iš Europos investicijų banko, klinikinius vakcinos tyrimus pradės jau birželį.
– Kokiais ES finansiniais instrumentais gali pasinaudoti Lietuva, kad sušvelnintų krizės padarinius?
– Europos Komisija nuo pirmos dienos bandė mobilizuoti įvairius finansinius instrumentus, jų yra nemažai. Įvertinus visą ES kontekstą, tiek nacionalinės ekonominės programos, tiek ir ES programos kartu jau dabar sudaro apie 2,8 trln. eurų finansinę injekciją į Europos ekonomiką. Tai yra beprecedentė parama.
Išlukštenus paketą, kas aktualu Lietuvai, kaip euro zonos ir ES valstybei, tai visų pirma – Europos centrinio banko 750 mlrd. eurų finansinis paketas ir EK vadinamas „koronainvesticijų“ 37 mlrd. eurų paketas, kuris bus panaudotas iš dar nepanaudotų struktūrinių, sanglaudos ir solidarumo fondo pinigų. Tie pinigai bus tiesiogiai naudojami kovai su COVID-19 pandemija. Tai yra ir parama sveikatos sektoriui, medicininės įrangos pirkimui, taip pat pagalba vidutinėms ir smulkioms įmonėms. Iš tų 37 mlrd. eurų Lietuvai tektų apie 1,5 mlrd. eurų.
Dar yra laikino nedarbo schemų programa SURE, kuri siekia išsaugoti žmonėms darbo vietas, o įmonėms – savo veiklą. Ši programa turi 100 mlrd. eurų potencialą per paskolas valstybėms narėms siekiant išsaugoti darbo vietas. Vakar finansų ministrai pritarė šiai iniciatyvai, ji bus pradėta vykdyti. Dar viena gera žinia iš vakarykštės euro zonos finansų ministrų video konferencijos yra susitarimas dėl 540 mlrd. eurų krizės pagalbos paketo, aktyvuojant ir Europos stabilumo mechanizmą. Pridėkime prie to ir Europos investicijų banko 200 mlrd. eurų garantijų paketą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tad finansinių instrumentų yra labai daug ir pačios valstybės apsispręs, kas joms yra naudingiausia.
Europos Komisija yra priėmusi maksimalią lankstumo politiką, ypatingai naudojant struktūrinius ir sanglaudos fondus, galima iš vienos programos perkelti lėšas į kitą ir skirti beveik visą paramą sveikatos sektoriaus pagalbai.
Dar labai du svarbūs dalykai, kurie buvo įgyvendinti pačioje krizės pradžioje, tai EK sprendimas lanksčiau taikyti ES fiskalines taisykles, stabilumo ir augimo paktą, kad valstybės narės galėtų skolintis daugiau ir palengvinti taisykles dėl tiesioginės valstybės pagalbos verslui.
Komisarė Margrethe Vestager iki šios dienos jau patvirtino 53 valstybių prašymus dėl įvairaus masto valstybės pagalbos, tarp jų – ir tris Lietuvos prašymus 260 milijonų eurų sumai.
– Kada Lietuvą gali realiai pasiekti lėšos iš Jūsų minėto pusantro milijardo eurų paketo Lietuvai?
– Tai yra nepanaudoti struktūriniai fondai dabartiniame daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete. Iš 37 mlrd. eurų, aštuoni milijardai jau šiandien yra pasiekiami, jie yra greito likvidumo. Kiti pinigai irgi yra greitai mobilizuojami. Europos Komisija yra pasiruošusi kofinansuoti iki šimto procentų šias investicijas, ypatingai tas programas, kurios yra tiesiogiai susijusios su pandemijos valdymu ir sveikatos sektoriaus finansavimu.
Yra galimybės ne tik pirkti medicininę įrangą ar mokėti medikams ir sveikatos darbuotojams, bet taip pat ir padėti labiausiai pažeidžiamoms grupėms – žuvininkystei sektoriui ar žemdirbiams.
– Ar Komisija rengia teikti atnaujintą pasiūlymą dėl būsimo ES biudžeto?
– Neišvengiamai reikės pateikti naują pasiūlymą, kadangi pandemija pakeitė pasaulį ir Europą. Tai, kas buvo sausio mėnesį, šiandien jau atrodo kiek kitaip. Natūralu, kad naujas ES 2021–2027 metų biudžetas turės padėti ES įveikti stiprią ekonominę recesiją, kuri seks po šios pandemijos. Dėl to Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, be jokios abejonės, yra pasiruošusi pateikti naują pasiūlymą. Tą idėją taip pat palaikė ir finansų ministrai vakar savo susitikime.
Komisijos pirmininkė mato ES ateities biudžetą kaip esminę dalį taip vadinamo Europos Maršalo plano. Šis biudžetas turi būti ašis padedanti ES atsigauti ir kartu investuojantis į naują Europos ekonomikos augimo strategiją. Čia Europos Komisija lieka ištikima savo dviem labai svarbiems prioritetams – tiek ir Europos žaliajam kursui, tiek ir skaitmeninei Europai.
– Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Komisija iškart po Velykų teiks gaires, kaip išeiti iš karantino, naikinti apribojimus. Koks yra planas?
– Vadovai per vieną iš video konferencijų įpareigojo Europos Komisiją paruošti išėjimo iš pandemijos strategiją, kad išėjimas būtų koordinuotas, kad išvengtume chaoso, ypač grįžtant prie laisvo žmonių judėjimo ir atveriant sienas.
Komisija kol kas nusprendė to nedaryti, kadangi mokslininkai ir medikai rekomenduoja, kad dar yra per anksti apie tai kalbėti. Valstybėse narėse yra labai skirtinga situacija – vienose mes matome galbūt jau pirmuosius viltingus pandemijos atsitraukimo ženklus , kitose ji tik įsibėgėja, trečiose valstybėse ji yra pasiekusi savo piką. Nesinori per anksti imtis priemonių, kurios gali rizikuoti antru pandemijos protrūkiu. Todėl Komisija nusprendė šią savaitę atidėti savo planus dėl išėjimo strategijos pateikimo. Ji bus pateikta, bet dar ne dabar.
– Ar tai bus kitą savaitę?
– Kol kas nėra aiškios datos, kada tai bus padaryta. Viskas priklausys nuo mūsų visų sėkmės kovojant su pandemija.
