„Europos Komisija gavo mūsų kreipimąsi (...) visų trijų Baltijos šalių vardu ir pažadėjo kuo greičiau išspręsti šį klausimą, atsakyti mums, atlikti teisinę analizę, ar tai (Vengrijos sprendimas – BNS) atitinka Šengeno kodekso taisykles, ar tai nekelia grėsmės vidinei Europos Sąjungos saugumo situacijai. Mes, be jokios abejonės, keliame būtent klausimą dėl kinetinių, hibridinių, sabotažo, diversijos grėsmių“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė A.Pranckevičius.
„Matome, kad Rusijos piliečiai, ir ne tik Rusijos piliečiai, bet su Rusijos pagalba tą daro Europos Sąjungos teritorijoje. Todėl, mūsų manymu, tai yra didžiulė galimybė, skylė, per kurią galima patekti į Šengeno erdvę. Tad to atsakymo lauksime“, – pridūrė jis.
„Komisija čia turi labai svarbų vaidmenį, ji turi užtikrinti Šengeno erdvės funkcionavimą, tačiau taip pat ir saugumą, jeigu kalbame apie išorės sienas, bet ir vidines sienas bei kontrolę“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius ES.
Pasak A.Pranckevičiaus, Vengrijos elgesys jau tampa „sisteminiu“, todėl jos atžvilgiu reikėtų taikyti 7-ojo Europos Sąjungos (ES) sutarčių straipsnio procedūrą, kurios baigtis būtų balsavimo teisės iš Budapešto atėmimas.
„Manau, pagrindinis įrankis buvo ir yra teisės viršenybė – tai yra 7-ojo straipsnio procedūra prieš Vengriją, kurią būtina tęsti ir jos kulminacija galėtų būti balso suspendavimas (ES – BNS) Taryboje. Taip pat ir išlaikant, aišku, ir mūsų pakankamai stiprią sankciją dėl Europos Sąjungos lėšų – Sanglaudos ir atsigavimo fondo – 20 milijardų (eurų – BNS), kurios lieka įšaldytos Vengrijai“, – teigė A.Pranckevičius.
Vis dėlto jis pripažino, kad kol kas tokia galimybė būtų teorinė, nes į Vengrijos pusę, tikėtina, stotų Slovakija.
Šį mėnesį Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.
Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši įvertintų Vengrijos sprendimą liberalizuoti Šengeno vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams,
Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.
2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.
Be to, vos perėmęs pirmininkavimą ES Tarybai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas lankėsi Rusijoje ir Kinijoje.
