Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus rajone policininkas nušovė pareigūnus ir medikus peiliu užpuolusią psichikos liga sirgusią moterį, o šis atvejis garsiai nuskambėjo bei buvo aptarinėjamas viešoje erdvėje.
Tačiau tai, kas įvyko Vilniaus rajone, tėra realybės viršelis – teismuose kasmet nagrinėjamos kelios dešimtys bylų, kai nusikalstamas veikas padaro psichikos liga sergantys žmonės. Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis sako, kad teismui skyrus priverčiamąją medicinos priemonę – tokių žmonių ambulatorinį stebėjimą – nėra užtikrinamas jos vykdymas.
Tai, sako teisininkas, yra esminė ir svarbiausia problema, kalbant apie nusikalstamas veikas padariusius psichikos ligomis sergančius žmones. Pasak teisininko, jei situacija nesikeis – tokių atvejų, koks nutiko Vilniuje, galime sulaukti ir daugiau.
– Po to, kai Vilniaus rajone policijos pareigūnas nušovė psichikos liga sirgusią ir juos bei medikus užpuolusią moterį, imta kalbėti apie tai, jog reikia algoritmų – kaip pareigūnai turėtų elgtis panašiose situacijose. Kaip jūs, kaip teisėjas, vertinate šį įvykį?
– Vertinti galiu tik iš tų faktų, kurie buvo paskelbti viešai. Kalbant apie siūlymus įvesti naujus algoritmus, nėra skirtumo, koks tas algoritmas bus – atsiradus pasekmėms viskas susives į tai, ar pareigūnai pagal algoritmą tinkamai veikė.
Tačiau kam kurti dar vieną formulę, kai dabar yra universali formulė, kurią turi teisę panaudoti bet kuris žmogus – tiek civilis, tiek pareigūnas, tiek medikas. Tai vadinama būtinąja gintimi. Šiame algoritme labai nedaug dedamųjų.
Žmogus turi būti įsitikinęs situacijos realumu, akivaizdumu ir jos pavojingumu. Pavyzdžiui, jei jam grasinama sniego gniūžte, o pareigūnas panaudos šaunamąjį ginklą – būtinosios ginties sąlygos bus viršytos. Bet jei žmogus puolamas su peiliu ar su ginklu – jis neturi laukti nei pirmo dūrio, nei pirmo šūvio, nes tai yra tiesioginis kėsinimasis į jo gyvybę.
Tokiu atveju svarbu tik tai, kad užpuolimui atremti būtų panaudotos adekvačios priemonės ir jų panaudota tik tiek, kiek reikia grėsmei atremti ar kol ji išnyks (pavyzdžiui, asmuo bus sulaikytas).
Žvelgiant į įstatymą, jis leidžia būtinosios ginties atveju atimti gyvybę.
Šiuo atveju, kaip galima suprasti iš viešos erdvės, buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės – tiek įtikinėjimas žodžiu, tiek kitos priemonės, tiek įspėjamieji šūviai, taip pat šūvis į gyvybiškai nepavojingą kūno vietą. Tačiau niekas užpuolimo nesutramdė ir buvo paleistas mirtinas šūvis. Pagal tai, kas viešinta žiniasklaidoje, psichikos liga sergančios moters elgesys galėtų pagrįstai būti vertinamas realiu, akivaizdžiu ir pavojingu kėsinimusi į kitų asmenų gyvybę.
Žvelgiant į įstatymą, jis leidžia būtinosios ginties atveju atimti gyvybę, jei kyla realus pavojus kito ar kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Apskritai, vykstant pas psichikos liga sergantį žmogų bet kam – medikams, kitų tarnybų darbuotojams, tarkime, komunalininkams ar pašto darbuotojams – egzistuoja padidinta rizika. Psichikos sutrikimų turintis žmogus gali ne visiškai adekvačiai reaguoti ir jis dėl to niekuo dėtas. Jis nesugeba suvokti savo veiksmų, suprasti jų pavojingumo.