Policijos vadovybė tikina, kad pastarąja reforma siekiama to, ko reikalauja visuomenė – gerinti policijos darbą. O tam, anot reformos sumanytojų, bus centralizuotas policijos valdymas, pertvarkyti padaliniai regionuose. Dar viena naujovė – atsiras universalaus policininko sąvoka. Kriminalinė policija bus sujungta su viešąja, todėl dalis „kabinetinių“ kriminalistų bus išsiųsti į gatves. Policijos komisaras Linas Pernavas tikina, kad kitos išeities nėra – policiją palieka būtent viešosios policijos pareigūnai, todėl patruliuoti gatvėse, iš esmės, neliko kam.
„Visų pokyčių esmė – pirma, dvigubai daugiau policijos pareigūnų gatvėje, jų turi didėti nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkst. Greitesnis ir kokybiškesnis reagavimas į įvykius ir, trečia, didesnis dėmesys nukentėjusiems“, – aiškina policijos generalinis komisaras L.Pernavas.
Policijos komisaras Linas Pernavas tikina, kad kitos išeities nėra – policiją palieka būtent viešosios policijos pareigūnai, todėl patruliuoti gatvėse, iš esmės, neliko kam.
Šis eksperimentas jau vykdomas trečdalyje komisariatų, netrukus taip optimizuota bus visos šalies policijos veikla. Dar šių metų pradžioje pareigūnams atstovaujančios profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų paskelbtas policijos reformos monitoringas, vidaus reikalų ministras nurodė policijos vadovybei susitarti su profesinėmis sąjungomis iki rugsėjo, tačiau to pasiekti nepavyko. Pareigūnus ginančios profesinės sąjungos pagalbos šaukiasi pačios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, kad ši atkreiptų dėmesį į aklai stumiamą reformą.
L.Pernavas yra sakęs, kad pokyčiams labiausiai priešinasi „miegantys kabinetiniai“ pareigūnai. Po susitikimo su šalies vadove komisaras atmetė kalbas apie galimybę stabdyti pertvarką ir tikino, kad, sujungus viešąją policiją su kriminaline, šios darbas beveik nesikeis, o dalis kriminalistų vadovybės dirbs kaip ir dirbusi tuose pačiuose kabinetuose.
„Niekam daugiau jokių atsakomybių neatiteks. Mes tą darbą, kurį dirbome, tą dirbsime, tai yra ne mechaninis viešosios ir kriminalinės policijos sujungimas, o veiklos organizavimo pokyčiai“, – teigia L.Pernavas.
Prezidentė ragina gerai pamatuoti, o tik po to kirpti – įsitikinti, kad trečdalyje komisariatų pradėta reforma pasiteisino, kad policija ėmė dirbti geriau, ir tik tada tęsti reformą.
„Kol kas reforma kelia daugiau klausimų negu atsakymų, todėl, pasak prezidentės, policijos vadovybė turi labai atsakingai įvertinti 20 iš 65 teritorinių komisariatų pradėtų pilotinių pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino, t. y. įsitikinti, kad policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau, ir tik tuomet tęsti reformą Prezidentė pabrėžia, kad reagavimo greitis negali ir nebuvo tikslas. Būtinas sisteminis požiūris. Policijos profesionalumas ir tyrimų kokybė, nusikalstamumo mažinimas, spartesnis nusikaltimų išaiškinamumas ir didesnis gyventojų saugumas negali būti nustumti į antra planą“, – sako prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Policijos profesinės sąjungos vadovės teigimu, reformatorių sumanyta universalaus policininko pareigybė neturi atitikmens niekur kitur, o sujungus viešąją ir kriminalinę policiją, ši bus sunaikinta, neliks kam tirti nusikaltimų.
Policijos profesinės sąjungos vadovės teigimu, reformatorių sumanyta universalaus policininko pareigybė neturi atitikmens niekur kitur, o sujungus viešąją ir kriminalinę policiją, ši bus sunaikinta, neliks kam tirti nusikaltimų.
„Šiai dienai, jeigu atvykęs ekipažas nepagaus nusikaltėlio, jo vietoje neužfiksuos, tai realiai galime teigti, kad, jeigu ta veika nėra sunki ar labai sunki, ji nebus ištirta. Aš matau tendencijas, kad realiai nebaudžiamumas nusikalstamų veikų, neištyrimas, nesugebėjimas valdyti informacijos ir dirbti formuos tiesiog tendencijas nusikalstamumui augti ir pakankamai agresyvioms grupuotėms kurtis“, – tikina Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Su tokia realybe susidūrusi sostinės kavinės vadovė sako, kad jai pačiai teko imtis tyrėjos darbo, kai plėšikai, išdaužę kavinės virtuvės langą, išnešė seifą su 4 tūkst. eurų, bankų kodais, dokumentais. Kaip tai vyko, užfiksavo šios kavinės patalpose veikusios stebėjimo kameros. Verslininkė surado ir kitas šį plėšimą užfiksavusias vaizdo kameras mieste, tuo metu policijos tyrėjas skundėsi, kad neturi laiko ieškoti šių įrodymų pats.
„Jis sako, kad neturi laiko, kad turi daug bylų ir automatiškai nespėja. Gaunasi taip, kad mes tikrai neatrasime, kas čia taip padarė. Aš manau, tik nurašys šitą bylą, ir viskas. Jis pasakė, kad sumos yra didesnės, kurios yra pavogtos, o čia mūsų yra smulkmena“, – pasakoja apiplėštos kavinės vadovė Renata Girdenienė.
Susisiekus su tyrėju, jis bendrauti atsisakė. Šis pavyzdys liudija policijoje vykstančius procesus, kurie po reformos gali dar labiau komplikuotis – išvarius į gatves patruliuoti kriminalistus, pavertus juos „universaliais“ pareigūnais, neliks kam tirti ne viešose vietose įvykusių nusikaltimų, o jų nusikaltimų skalėje – daugiausia. Štai pačios Vidaus reikalų ministerijos oficiali statistika liudija, kad per pastaruosius metus drastiškai sminga žemyn vagysčių ištyrimo kreivė. Pernai jų ištirta 2 tūkst. 391 mažiau nei prieš metus.
Buvęs vyriausiasis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius, dabar Alytaus meras, sako, kad kol kas jo mieste policijos reforma neprasidėjo, tačiau buvę kolegos neramiai laukia, kada ji startuos ir jų komisariate. V.Grigaravičius sutinka, kad policija turi keistis, prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, naujų technologijų atėjimo. Tačiau buvęs policijos vadovas sako, kad policija, ko gero, yra reformų rekordininkė. Anot V.Grigaravičiaus, labai blogai, jog ši institucija nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo visą laiką yra reformuojama, o tos pertvarkos dažnai vykdomos ne dėl būtinybės gerinti policijos darbą.
„Man asmeniškai kelia nerimą kriminalinės policijos ir viešosios policijos apjungimas, nes vis tik, mano nuomone, gal aš čia klystu, bet, mano nuomone, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jeigu yra policijos patrulis, tai jis turi patruliuoti, jis turi saugoti viešąją tvarką, užtikrinti ją, apsaugoti įvykio vietą. Tyrėjas turi rinkti įkalčius, tirti nusikaltimus, apklausti žmones“, – savo nuomonę reiškia buvęs policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius.
Baigiantis savaitei kriminalinė policija minėjo 15 metų veiklos sukaktį, tačiau minėjime nepasirodė nei policijos generalinis komisaras L.Pernavas, nei vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Galbūt todėl, kad kriminalistai nerodo paramos ketinimams sujungti kriminalinę policiją su viešąja? Beje, tai ne pirmas bandymas. 1991 m. pabaigoje, pristatydamas savo programą, o vėliau patvirtintas vidaus reikalų ministru, Petras Valiukas pagrindiniu savo tikslu sakė laikąs kovą su organizuotu nusikalstamumu, o jau 1992 m. sausį panaikino kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinius.
„Na, baisu, Lietuva krauju spjaudėsi ilgai po to, kol kriminalinės policijos, prokurorų dėka buvo sutriuškintos tos baisios organizacijos. Ką reiškia jungti viešąją policiją su kriminaline policija? Nebent išeis kažkokia policijos draugovė, kaip anksčiau draugovininkai buvo. Kam išeis į naudą? Visuomenei? Galų gale požiūris į nusikalstamumą yra ne tik į viešojo saugumo problemą, tai yra nacionalinio saugumo problema. Tai yra prekyba ginklais, tai yra organizuotas nusikalstamumas, tai narkobiznis, kurį mes drąsiai įvedėme kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai šito viešoji policija netvarkys. Jeigu mes kalbame, kad 80 proc. nusikalstamų veikų yra įvykdoma ne viešoje vietoje, tai reiškia, kad šituos turi tirti kriminalinė policija. Juk mes turime metų pabaigoje 30 tūkst. nebaigtų tirti nusikaltimų pagal prokuratūros ataskaitą. Kaip galima sakyti, kad ji neturi ką daryti? – klausia buvęs kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas.
