„Čia neitų kalba apie apribojimą, bet apie įvedimą tam tikros kontrolės, patikros, kaip dabar oro uostuose ir jūrų uoste. Tokią galimybę mes svarstome“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovaujantis A.Šešelgis.
Pasak jo, laukiama rekomendacijų, kurios bus pateiktos Europos Sąjungos šalims po ketvirtadienį vykstančio ministrų pasitarimo Briuselyje, kuriame dalyvauja ir Lietuvos ministras Aurelijus Veryga.
„Jeigu dabartinėje, kur yra ministras, taryboje, bus šitas klausimas keliamas ir bus tam tikros rekomendacijos šalims, manau, kad mes irgi galvosime, kad kontrolės mechanizmas galėtų atsirasti“, – BNS sakė A.Šešelgis.
Pasak jo, tai būtų sudėtinga procedūra, nes prie visų kelių reikėtų įrengti visą parą veikiančius postus: tai reikštų didelį sveikatos specialistų poreikį, reikėtų spręsti jų apsaugos bei transporto priemonių stabdyto teisėtumo klausimus.
„Įsivaizduotumėme, kad turėtų būti specialistai, kurie praktiškai stabdytų automobilius per kažkokį kontrolės punktą ir apklaustų atvykstančius, ar nėra atvykstančių iš rizikos zonos ir atitinkamai jiems būtų padalinta informacija lankstinuko pavidalu, kaip jie turėtų elgtis, jeigu kartais patys įtartų, kad galėjo turėti sąlytį“, – sakė viceministras.
Šiuo metu tokia praktika taikoma oro ir jūrų uostuose, tačiau A.Šešelgis pabrėžia, jog ji nukreipta tik į galimų atvejų identifikavimą ir greitą izoliavimą, tačiau neužkerta kelio virusui atkeliauti į Lietuvą.
„Pajėgų reikėtų labai daug, bet jeigu tokia būtinybė atsirastų, esame pasirengę organizuoti tokį darbą“, – sakė jis.
Pasak jo, preliminari informacija apie rekomendacijas ministeriją pasieks penktadienį, o sprendimai galėtų būti priimami ateinantį pirmadienį.
Lietuvos vaistinės jaučia išaugusią kaukių paklausą
Viruso grėsmė visame pasaulyje išaugino medicininių kaukių paklausą. Pasak A. Šešelgio, apsirūpinimo apsauginėmis priemonėmis klausimas taip pat aptariamas Europos Sąjungos lygiu.
Lietuvos vaistinių atstovai BNS sakė, jog pastebi nuo kelių iki keliolikos kartų išaugusią kaukių paklausą, tačiau atsargų turi ir stengiasi pasirūpinti, kad jų nepritrūktų.
„Praėjusiais metais panašiu laikotarpiu jau buvo gripo epidemija daug kur skelbiama, bet dabar perka penkis-šešis kartus daugiau“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ atstovas Džeraldas Kauneckas.
Kas įdomiausia, žmonės jas perka ne vienetais, o dėžutėmis: dėžutėje yra 50 kaukių.
„Yra labai ženklus padidėjimas. Kas įdomiausia, žmonės jas perka ne vienetais, o dėžutėmis: dėžutėje yra 50 kaukių“, – sakė jis.
Pasak vaistinės atstovo, tokia paklausa buvo netikėta, todėl vaistinė stengiasi ieškoti, iš kur daugiau kaukių užsakyti papildomai, kad jų užtektų tiek visiems norintiems, tiek vaistinių personalui.
„Eurovaistinė“ antradienį skelbė, kad per dieną jų vaistinėse kaukių nuperkama net keliolika kartų dažniau.
„Vaistinėse turime daugiau nei 30 tūkstančių apsauginių kaukių. Jau rytoj vaistinėse jų bus dar tris kartus daugiau. Kasdien bendraujame su tiekėjais ir siekiame, kad apsauginių kaukių užtektų visiems“, – pranešime spaudai teigė vaistinės atstovė Laura Bielskė.
Pasak „BENU Vaistinė Lietuva“ generalinės direktorės Rasos Marcinkevičienės, vaistinės itin pajuto koronaviruso baimę.
„Didžiausią medicininių kaukių pardavimo šuolį stebėjome paskutinėmis sausio ir pirmomis vasario dienomis. Tuomet per porą dienų jų pardavimas išaugo dešimt kartų. Iki šiol medicininių kaukių pardavimo apimtys išliko panašios, tačiau galima sakyti, kad situacija stabilizavosi – staigaus pardavimų augimo nebefiksuojame“, – teigia ji.
Vaistinių vadovės teigimu, medicininių kaukių tiekimas nėra sutrikęs, turimą jų atsargų.
Žmonės skambina į BPC, kreipiasi į ligonines
Lietuvoje naujienoms apie naująjį virusą sutapus su peršalimo ligų sezonu, sunerimę gyventojai kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), taip pat atvyksta į gydymo įstaigas ir pageidauja išsitirti, ar neserga.
A.Šešelgio teigimu, į ligonines atvykę žmonės pageidauja būti patikrinti, ar neserga naujuoju virusu, nors ir nėra jokių indikacijų, kad jie būtų galėję juo užsikrėsti.
„Žmonės, kurie norėtų profilaktiškai išsitirti, kiek kalbame su ligoninių vadovais, tikrai yra šiek tiek padidėję, bet jie nemato pagrindo absoliučiai imti mėginio ir siųsti į laboratoriją koronavirusui iširti“, – sakė viceministras.
Visgi šis reiškinys, pasak jo, nėra masinis.
Jis pabrėžė, kad jeigu žmogus nebuvo Kinijoje ir jaučia peršalimo simptomus, jam nereikėtų jaudintis dėl koronaviruso.
Bendrojo pagalbos centro atstovės Vilmos Juozevičiūtės teigimu, nuo sausio 25 dienos telefonu 112 sulaukta 16 skambučių, kai susirgę žmonės nerimavo dėl galimos koronaviruso rizikos.
Skaičiai nėra įspūdingi ir nėra garantijų, kad būtinai gavę vizas ar turintys įvažiavimo vizą, kad jie būtinai atvažiuos ir išvažiuos.
Taip pat buvo gauta 18 skambučių, kai asmenys turėjo įvairių klausimų ar norėjo papildomos informacijos apie koronavirusą, todėl jiems buvo nurodyti telefono numeriai konsultacijoms.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nuo sausio 27 dienos į gydymo įstaigas Lietuvoje dėl koronaviruso įtarimų kreipėsi 32 asmenys. Penkiems iš jų paimti laboratoriniai tyrimai dėl naujojo koronaviruso, keturių rezultatai buvo neigiami, vieno rezultato dar laukiama.
Buvo stebimi 27 asmenys, vienam taikyta saviizoliacija.
NVSC nuo minėtos datos gyventojams suteikė per 10,2 tūkst. konsultacijų, taip pat teikta dešimtys konsultacijų ligoninėms, oro uostams, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms.
Iš Kinijos – keli šimtai atvykėlių
Lietuvoje šiuo metu yra sekami iš Kinijos atvykusių žmonių skaičiai. Kaip BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, nuo sausio 23 dienos iki antradienio į Lietuvą ir iš Lietuvos buvo atvykę ir išvykę 480 Kinijos piliečių: iš jų apie 220 atvyko, kiti – išvyko.
Migracijos departamento duomenimis, sausio–vasario mėnesiais iš viso 34 Kinijos piliečiai pateikė prašymus išduoti nacionalinę vizą, 174 Kinijos piliečiai prašė išduoti Šengeno vizą, dar penki Kinijos piliečiai, būdami Lietuvoje, pateikė prašymus pratęsti Šengeno vizos galiojimą.
Per šiuos mėnesius iš Kinijos piliečių priimtas 21 prašymas leisti laikinai gyventi ir septyni prašymai tokius leidimus pakeisti, sausį priimti trys prašymai pakeisti leidimą nuolat gyventi.
„Skaičiai nėra įspūdingi ir nėra garantijų, kad būtinai gavę vizas ar turintys įvažiavimo vizą, kad jie būtinai atvažiuos ir išvažiuos“, – sakė A.Šešelgis.
Migracijos departamento atstovai taip pat pabrėžia, kad šie skaičiai nebūtinai atspindi naujai į šalį atvykstančių Kinijos piliečių skaičius.
Žmonių, mirusių Kinijoje nuo naujojo koronaviruso, ir juo užsikrėtusiųjų skaičius ketvirtadienį dramatiškai padidėjo, tarnyboms pakeitus užsikrėtimo atvejų skaičiavimo metodiką.
Smarkiausiai nukentėjusioje centrinėje Hubėjaus provincijoje pranešta net apie 242 naujas mirtis nuo viruso COVID-19 per vieną parą, taip pat apie 14 840 naujų pacientų. Šie skaičiai daug didesni už bet kuriuos ankstesnius vienos paros pokyčius nuo krizės pradžios gruodžio pabaigoje.
Bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius išaugo iki 1 355, o bendras šalyje užsikrėtusių asmenų skaičius jau beveik pasiekė 60 tūkst.
NVSC rekomenduoja gyventojams tinkamai plauti rankas, vengti liesti rankomis veidą, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
