„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 04 03

A.Siaurusevičius atskleidė, ką veiks palikęs LRT: „Užvertęs vieną gyvenimo knygą, imsiuosi kitos“

Antradienis – paskutinė nuo 2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus darbo diena LRT vadovo poste. Nuo trečiadienio, balandžio 4 d., pareigas eiti pradės naujoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Prieš palikdamas pareigas, A.Siaurusevičius išskirtiniame interviu portalui 15min pasidalijo mintimis apie ateities planus ir didžiausius pasiekimus vadovaujant visuomeniniam transliuotojui.
Audrius Siaurusevičius
Audrius Siaurusevičius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Atsakymus į 15min klausimus A.Siaurusevičius atsiuntė el. paštu. Atskleisti, kaip vertina naująją LRT vadovę, jis nenorėjo, teigdamas, esą laikosi principo nekomentuoti buvusių ir būsimų LRT vadovų veiklos.

– Ar pralaimėjimas LRT vadovo rinkimuose buvo didelė staigmena?

– Dalyvaudamas rinkimuose visuomet turi būti pasiruošęs abiem scenarijams, tačiau, kaip jau sakiau, mano nuotaikos optimistinės visada, nes priešingu atveju kam dalyvauti, kam ko nors siekti, kam ką nors daryti, jeigu iš anksto pasiduodi.

Po balsavimo visą savaitę sulaukiau daugybės skambučių ir žinučių, skambino ir rašė iš visos Lietuvos, reiškė pasitikėjimą ir, neslėpsiu, šiek tiek liūdesį.

Aš optimistas. Todėl užvertęs vieną gyvenimo knygą imsiuosi kitos. Tai suteiks man galimybę iš laiko perspektyvos įvertinti etapą, kuris vadinosi LRT.

Aš optimistas. Todėl užvertęs vieną gyvenimo knygą imsiuosi kitos. Tai suteiks man galimybę iš laiko perspektyvos įvertinti etapą, kuris vadinosi LRT.

Su bendrakeleiviais, bendraminčiais, draugais teko ir džiaugtis, ir pakovoti vardan teisybės, ir paliūdėti, ir ne vieną išlydėti Amžinybėn.

Labai dėkoju visiems, nepažįstamiems ir pažįstamiems iš visos Lietuvos už palaikymą, kuris man asmeniškai reiškia pripažinimą, kad mano darbas įvertintas, pastebėtas ir svarbus LRT žiūrovams ir Lietuvos žmonėms. Tai yra labai malonu žinoti baigiant tokį, sakyčiau, nelengvą, įdomų ir pilną iššūkių etapą.

Siekdamas trečios LRT vadovo kadencijos, tai dariau pirmiausia dėl to, kad būtų tęsiami pradėti darbai. Jaučiau savo komandos pasitikėjimą, be to, LRT man – darbo vieta, kuria didžiuojuosi.

Trečiosios LRT vadovo kadencijos siekimą pavadinčiau logiška tąsa darbų, atliktų per pirmas dvi kadencijas. Tai ir stabilus LRT darbas krizės metais, ir LRT finansavimo modelio sukūrimas, ir LRT Kultūros bei kitų LRT kanalų suklestėjimas. Tai aprėpia ne tik LRT organizacinę veiklą, bet ir LRT programų turinį, kurio pokyčių kokybinį augimą, startavusį nuo projekto „Triumfo arka“, žiūrovai mato ir dabar.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje — naujai išrinkta LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje — naujai išrinkta LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė

– Kokie artimiausi jūsų planai? Kuo ketinate užsiimti?

– Pirmiausia ketinu pailsėti, o tada – ramiai apsvarstyti visus pasiūlymus. Esu atviras naujoms galimybėms.

Oficialiai užvertos direktoriaus kabineto durys nereiškia, kad išsyk bus užbrauktas šis etapas ir pamiršti LRT vardan nuveikti darbai. Tęsti tai, ką išmanau, kuo daug metų gyvenau, galima ir kitur.

Tikrai žinau ir dar kartą pakartosiu, ką jau esu ne kartą sakęs įvairiuose interviu – žurnalistu liksiu visada.

Žurnalistika – ne profesija, o gyvenimo būdas. Mano atveju – dar ir svajonė, ir tikslas, kurio siekiau nuo mokyklos suolo ir kuris dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių (matyt, gimiau pačiu laiku) išsipildė su kaupu.

– Galbūt svarstote apie „Spaudos klubo“ ar panašaus formato laidos atkūrimą?

– Per tuos 10 metų dirbant LRT generaliniu direktoriumi žiūrovų klausimų ir prašymų, kad vėl imčiau vesti laidas, būdavo labai dažnai. Kada vėl sėsiu į laidos vedėjo kėdę, manęs nepaliaudavo klausti kiekviename renginyje – „Spaudos klubas“, žinoma, buvo tam tikra legenda, kurios žiūrovai nepamiršta. Kelias į žiūrovų ir klausytojų pasitikėjimą tikrai nebuvo lengvas. Vienas niekada jo nebūčiau įveikęs.

– Kaip manote, ko pritrūko jums, kad laimėtumėte? Kas pakišo koją?

– Mano didžiausias ir pagrindinis minusas – trečia kadencija. Nemanau, kad daugiau minusų yra. Žinoma, labai svarbus šių rinkimų veiksnys, kurį mato visi – politinis fonas. To ir pritrūko.

Reikia pasakyti, kad, baigdamas savo kadenciją, labai tikiuosi, kad LRT, kuri per 10 metų mano vadovavimo pasiekė tikrai esminių permainų ir toliau išliks ne tik patikimiausiu, bet ir moderniausiu transliuotoju. Tam yra visos sąlygos ir visos galimybės tiek finansavimo, tiek atsidavusių ir profesionalių darbuotojų bei jų patirties, tiek žiūrovų ir klausytojų pasitikėjimo prasme. Jeigu kam reikės mano patarimų ar patirties – tikrai ja pasidalinsiu.

– Kuriuo LRT projektu, įgyvendintu per jūsų vadovavimo laikotarpį, labiausiai didžiuojatės? Kodėl? Dėl kokių sprendimų, priimtų vadovaujant LRT, labiausiai gailitės, jei tokių yra?

– Per 10 metų LRT pasikeitė neatpažįstamai, ir tai yra mano komandos ir visų LRT darbuotojų atsidavusio darbo rezultatas. LRT dabar yra tokia, kad vargu ar kas gali pasiūlyti ką keisti, gal todėl ir kandidatų programose nebuvo nieko revoliucingo, kardinaliai kitokio ar naujo.

LRT dabar yra tokia, kad vargu ar kas gali pasiūlyti ką keisti, gal todėl ir kandidatų programose nebuvo nieko revoliucingo, kardinaliai kitokio ar naujo.

Man teko garbė ir didesnė atsakomybė vadovauti įdomiu laikotarpiu, transformacijų laikotarpiu. Pokyčius, kurie įvyko per mano vadovavimo kadencijas, vertina ir mato mūsų žiūrovai ir klausytojai.

Didžiuojuosi tuo, ką pavyko padaryti vadovaujant šiai didžiausiai žiniasklaidos grupei. Pirmiausia, pradėkime nuo nepriklausomo finansavimo užtikrinimo – įdėjau labai daug darbo ir asmeninių pastangų, kad daugiau nė vienam šios įstaigos vadovui nereikėtų su ištiesta ranka kiekvienų metų pabaigoje eiti į ministerijas prašyti finansavimo, o paskui įrodinėti, kad jis – būtinas.

LRT finansavimo modelis yra toks, kad atspindi valstybės gerovę, finansinę padėtį, yra susietas su tam tikrais rodikliais ir sudaro galimybes finansuoti tokius strategiškai svarbius dalykus kaip visuomeninis transliuotojas.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Audrius Siaurusevičius
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Audrius Siaurusevičius

Ir nors LRT finansavimas per tą dešimtmetį dar nepasiekė tokio lygio ES transliuotojų mastu, kokio mes norėtume, nes vis dar savo vietą skaičiuojame nuo sąrašo galo, ne nuo pradžios, bet mūsų nepriklausomo, su pajamų mokesčiu susieto finansavimo modelis vertinamas kaip vienas pažangiausių ES. Čia LRT tapo pavyzdžiu daugeliui kitų šalių nacionalinių transliuotojų nepaisant visų bandymų tą sutrukdyti, ir tą matydami bei vertindami kolegos iš EBU (Europos transliuotojų sąjunga) tikrai aktyviai reiškė susirūpinimą tais procesais, kurie pastaruoju metu buvo kilę aplink LRT.

LRT visuomet žingsniu priekyje inovatyvumo ir modernumo prasme. Kai pradėjome kalbėti apie transliacijas HD raiška, ne vienas pirštą prie smilkinio sukiojo, maždaug, kam to reikia.

Kai pradėjome kalbėti apie transliacijas HD raiška, ne vienas pirštą prie smilkinio sukiojo, maždaug, kam to reikia.

Kam to reikia, paaiškėjo greitai – kai visuomenė pamatė skirtumą HD transliacijų kokybės, pavyzdžiui, svarbiose sporto varžybose. HD – tai ne vieno mygtuko paspaudimas, tai ištisa technologija nuo mažiausio elemento, reikalingo šiai transliacijai, iki signalo, einančio į kiekvienus namus ir ne per vieną dieną tai atsiranda.

Didžiuojuosi, kad šioje srityje esame pirmieji Lietuvoje ir tikrai tą lyderystę modernumo ir inovacijų prasme linkiu tik išlaikyti LRT.

Inovacijos ir liktų tik techniniais sprendimais, jei nebūtų siekiama kokybiško laidų turinio. Kokybiškas ir pasididžiavimą savo valstybe, savo kultūra, ekonomika, žmonėmis keliantis turinys – tai yra tai, ką šiuo metu transliuoja visi LRT kanalai. Didžiuojuosi įvairiais per dešimtmetį transliuotais projektais, sukurtais istoriniais serialais, Valstybės tūkstantmečio ir šimtmečio minėjimais, kultūros transliacijomis, LRT Lituanica – kanalu užsienio lietuvių diasporai.

Didžiuojuosi tuo, kad skaitmenizuoti ir visuomenei atverti LRT archyvai, išsaugotas Lietuvos kino aukso fondas, reikšmingai prisidėta prie šių laikų kino gamybos. LRT Naujienų tarnyba šiuo metu yra viena moderniausių, turime ne tik daugiausia per parą sukuriamo originalaus turinio, bet ir moderniausią Baltijos šalyse naujienų studiją.

Didžiuojuosi LRT radiju – ten dirbantys profesionalai dirba taip kokybiškai, kad kai kalbama apie LRT, radijas dažnai net pamirštamas. Pradėtos radijo programų vaizdo transliacijos internetu.

Radijas yra arti žmonių, jis nuolat keliauja po Lietuvą – tiek su vasaros studija, tiek LRT „Opus terasa“. Šį dešimtmetį atsirado LRT Mediateka, kur žiūrovai ir klausytojai gali laidas klausyti ir žiūrėti jiems patogiu metu, tai dar labiau priartino LRT kuriamą turinį prie besikeičiančios auditorijos.

Man LRT – ne šiaip darbo vieta, o veiklos sritis, kuria pagrįstai verta didžiuotis. Vadovaujant LRT labai daug laiko ir pastangų teko sutelkti ne tik aukščiau išvardintiems turinio, kokybės, inovacijų pokyčiams, bet ir tam, kad sukurtumėm orias ir deramas sąlygas dirbti bei kurti LRT darbuotojams.

Tai, kokioje situacijoje buvo LRT darbuotojai prieš dešimt metų, yra nepateisinama, todėl vienas svarbiausių, nors ir nelengvų uždavinių, buvo sutvarkyti darbuotojų gerovės ir adekvataus atlygio už darbą reikalus.

Gal sunku įsivaizduoti, bet man pradėjus vadovauti LRT apie 90 proc. darbuotojų tegaudavo minimalią algą, visa kita – pagal autorines sutartis.

Gal sunku įsivaizduoti, bet man pradėjus vadovauti LRT apie 90 proc. darbuotojų tegaudavo minimalią algą, visa kita – pagal autorines sutartis.

Tai negarantavo LRT darbuotojams jokių socialinių garantijų – nei atostogų, nei ligos atveju, nei išeinant į pensiją. Dabar visi darbuotojai gauna normalius, rinkos sąlygas atitinkančius atlyginimus. Tai yra labai didelis pasiekimas darbuotojų atžvilgiu. Na, ir vienas svarbiausių, kertinių kriterijų, be kurių nebus reikalinga nei kokybiška transliacija, nei skirtingi kanalai, nei profesionalūs darbuotojai.

Tai – sunkiausiai užsitarnaujamas dalykas – pasitikėjimas. LRT visuomenės yra vertinama kaip patikimiausias transliuotojas. Tokiu ji tapo būtent per pastaruosius dešimt metų ir tai yra nuoseklaus darbo rezultatas ir misija, kurią mes atliekame demokratinės visuomenės ugdymo vardan.

– Ko labiausiai gaila, paliekant LRT?

– Išeinant iš darbo labiausiai būna gaila tikrų, žmogiškų santykių, kolegų, komandos narių, su kuriais suprasdavome vienas kitą be jokių žodžių. Tai yra žmogiška, natūralu ir turbūt tai būdinga visiems. Iškeltos trispalvės visų Lietuvos namų languose ir ant LRT langų taip pat, tikiu, mus sujungė visam laikui, kad ir kur bedirbtumėm, kad ir kur begyventumėm.

– Kaip vertinate naująją LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę? Kokie svarbiausi iššūkiai, jūsų nuomone, laukia naujosios LRT vadovės?

– Laikausi principo nekomentuoti prieš mane dirbusių ir mane pakeitusių LRT vadovų.

Naujai LRT vadovybei linkėčiau neprarasti sunkiai iškovotos ir išsaugotos laisvės bei atsakomybės, kuriant tik objektyvų, patikimą ir visiems svarbų nacionalinio transliuotojo turinį. Ir visada atminti labai išmintingą ir iškalbingą V.Kudirkos teiginį: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau