LVŽS jau rengiasi kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams. A.Širinskienė mano, kad juose partijai realu laimėti 30–35 parlamentarų mandatus.
„Greičiausiai būtų keista prognozuoti daugiau. Dėl tos priežasties, kad mes puikiai suprantame, kaip yra „lengva“ valdantiesiems startuoti rinkimuose“, – interviu 15min sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstiečių“ atstovė A.Širinskienė.
Valdančioji dauguma išlieka
– Nors koalicinė sutartis pasirašyta tarp keturių politinių jėgų, atsirado naujas žaidėjas. Kas dabar valdo Lietuvą?
– Čia, matyt, kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bando spręsti savo vidines problemas ir ginčus su savo partijos lyderiu. Mes tikimės, kad jie savo vidines problemas išspręs. Dėl tos priežasties šiek tiek, matyt, esame linkę palaukti iki jų suvažiavimo gruodžio mėnesį, nes tikrai norisi aiškumo.
Bet, be abejo, valdančioji dauguma išlieka, sprendimų priėmimui mes turime reikiamą skaičių balsų. Tikimės, kad tie „tvarkiečių“ nesutarimai vienaip ar kitaip bus išspręsti.
– Ar tikitės, kad, pavyzdžiui, Vytautas Kamblevičius su keliais atskalūnais grįš atgal? Kaip viskas galėtų būti išspręsta?
– Sutarimas partijose visą laiką yra privalumas. Aš suprantu, kad gruodžio mėnesį kolegos savo kongrese spręs ir pirmininko klausimą, ir pačios partijos ateities klausimą – ne tik pavadinimo keitimo.
Aš manau, kad mes pamatysime, kas su jais įvyks. Ne tiek daug laiko liko laukti.
Žinoma, mums Seime yra svarbus stabilumas. Tai, manytumėme, kad ta frakcija, kuri dabar susiformavo, tikrai to stabilumo sieks ir tų įsipareigojimų, kuriuos yra prisiėmusi ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija, laikysis.
Žinoma, mums Seime yra svarbus stabilumas.
Juo labiau kad didelė dalis tų žmonių dalyvavo ir derybose. Tai būtų labai keista, jeigu susiderėję gegužės–birželio mėnesiais jie dabar persigalvotų ir galvotų, kad koalicijos sutartis ir tie įsipareigojimai yra nereikšmingi.
– Ar įmanomos kokios nors postų rokiruotės? „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis užima Seimo vicepirmininko pareigas, neturėdamas frakcijos.
– Mes puikiai suprantame, kad koalicijos sutartis yra sudaryta ne su frakcija, o su partija. Tai, aš taip įsivaizduočiau, kad ir šito posto klausimas bus sprendžiamas tada, kai jau bus tam tikras aiškumas viduje, kas vyksta su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kaip mūsų koalicijos partneriu.
Yra ir kiti postai. Pagal sutartį jie taip pat išlieka neperdalinti: ar Seimo pirmininko, ar turime klausimą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ir vienos ministerijos, kur vėlgi nebuvo koalicinė sutartis įgyvendinta.
– Ar yra galimybė, kad koalicijos sutartis bus peržiūrima?
– Aš manau, kad greičiausiai koalicijos sutartis nebus peržiūrima, o tiesiog koalicijos partneriai spręs tuos klausimus, kurie dabar iškilo, derybų būdu.
Aš manau, kad greičiausiai koalicijos sutartis nebus peržiūrima, o tiesiog koalicijos partneriai spręs tuos klausimus, kurie dabar iškilo, derybų būdu.
Juo labiau kad mūsų frakcija derybininkus yra įgaliojusi pradėti derybas šituo klausimu. Tik klausimas, kada tos derybos prasidės, ir klausimas, kada įvyks peržiūrėjimas. Bent jau esamu momentu tikėtina, kad bus laukiama būtent gruodžio mėnesio suvažiavimo ar kongreso.
– Jeigu „tvarkiečiams“ nepavyktų išspręsti savo problemų, kokias galimybes matote koalicijai, kaip čia laviruosite?
– Žinote, dabar „jeigu“, tai mes buriame iš kavos tirščių ir gruodžio mėnesio, kur iš tikrųjų gali labai daug kitų politinių įvykių nutikti. Bet, manyčiau, kad visą laiką išlieka galimybė turėti tam tikrą bendradarbiavimo susitarimą ir su frakcija. Jeigu, tarkime, po gruodžio mėnesio arba anksčiau būtų pamatyta, kad tikrai tos problemos „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje yra tokios gilios, kad jų jau nepavyksta išspręsti.
V.Pranckietis – ne valdančiųjų pirmininkas
– Jei nebus netikėtumų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius išvyks dirbti į Briuselį. Kas jį pakeis?
– Vėlgi yra koalicijos klausimas, kuri partija, dalyvaujanti susitarime, perims atsakomybę būtent už šitos ministerijos veikimo sritį. Tai šiuo atveju būtų labai sunku pasakyti, nes visi koalicijos partneriai sprendžia.
Žinoma, jeigu būtų nepakitusi situacija su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, dėl jos iširimo, naujos susidarymo, tikėtina, kad tas sprendimas būtų priimtas tiesiog „tvarkiečiams“ atiduodant tą atsakomybę.
Kaip dabar bus, kokią mes situaciją turėsime, tai pirma, matyt, reikėtų sulaukti V.Sinkevičiaus išėjimo. Paskui, matyt, reikėtų sulaukti jau ir gruodžio mėnesio.
– Ketinama spręsti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio klausimą. Yra surinkti parašai, siekiant jį pašalinti iš posto. Kas, jeigu to nepavyks padaryti? Kai kurie opozicijos atstovai sako, kad valdančiajai koalicijai nepakaktų balsų slaptame balsavime atstatydinti parlamento vadovą.
– Situacija su Seimo pirmininku yra ganėtinai kuriozinė, nes Seimo pirmininkas dabar neatstovauja mums.
Paskutinėje Seniūnų sueigoje persimetėme pora replikų su Jurgiu Razma, nes jis klausė, o kieno gi darbų programą pristatys Seimo pirmininkas. Tai mūsų nuogąstavimas buvo, kad galbūt opozicijos, nes logiška manyti, kad, jeigu Seimo pirmininkas nepriklauso valdantiesiems, tai galbūt jis turi opozicijos įgaliojimus, o galbūt jis priklauso ar atstovauja Mišriai grupei.
Tokių kuriozinių situacijų, aš manau, ir jokia normali opozicija tikrai nesiekia. Juo labiau kad mes matome ir Seimo pirmininko tam tikrus sprendimus dėl ponios Irinos Rozovos, kurie kelia klausimų ir pačiai opozicijai. Kodėl jis, tarkime, pono Mindaugo Basčio atveju elgėsi vienaip, o I.Rozovos atveju jo elgesys buvo radikaliai priešingas.
Tokių kuriozinių situacijų, aš manau, ir jokia normali opozicija tikrai nesiekia.
Jis daugiau kaip metus slėpė tą pažymą, kuri buvo savyje vieša. M.Basčio atveju jis iš karto atidavė žiniasklaidai ir mes iš žiniasklaidos sužinojome, kad yra problema, o šiuo atveju jis nei viduje kam nors pasakojo, nei dalinosi su žiniasklaida. Manau, kad tokia situacija taip pat Seimui garbės nedaro.
– Jeigu iš tiesų nepavyktų atstatydinti Seimo pirmininko, kaip viską matytumėte?
– Dėl Seimo pirmininko yra stengiamasi surasti kuo didesnį bendrą Seimo vardiklį. Būtent dėl to yra ir laukiama, tikintis ir tam tikro opozicijos požiūrio pasikeitimo pastaruoju metu. Opozicijos lyderiai ne kartą yra sakę, kad jie lauktų tyrimo dėl I.Rozovos rezultatų.
Aš spėčiau, kad galbūt ir nelaukiant tyrimo dėl I.Rozovos rezultatų būtų galima pradėti diskutuoti, ar tikrai tas elgesys, koks jis buvo, deramas Seimo pirmininkui.
Pagal Seimo statutą, jūs žinote, kas būna, jeigu nėra atstatydinamas.
Pusę metų toje sesijoje atstatydinimo procesas negali būti kartojamas. Bet aš tikiuosi, kad ir opozicija, vargu ar norės prisiimti atsakomybę už Seimo pirmininko veiklą ir su juo tapatintis. Šiuo atveju jis tikrai nesitapatina su valdančiaisiais.
Tai arba žmogus pats sau Seimo pirmininkas yra, arba jis atstovauja tikrai kitoms politinėms jėgoms, bet ne valdantiesiems.
– Opozicijos atstovai kalba apie tai, kad Seimo LVŽS frakciją gali palikti kai kurie parlamentarai. Ar nesibaiminate galimo nutekėjimo?
– Aš visą laiką sakau, kad kartais yra geriau mažiau, bet darniai dirbanti frakcija, negu labai gausi frakcija su labai skirtingais ir priešingais požiūriais arba su žmonėmis, kurie, kaip mes matome, bet kokia kaina siekia valdžios arba galimybių.
Turėjome poną Povilą Urbšį, Mindaugą Puidoką, Vytautą Baką, kuriuos vienijo tam tikras valdžios vardiklis. Tai nemanau, kad mums gaila tų žmonių.
Kalbant bendrai apie frakciją, aš nematau, kad kažkas labai norėtų kažkur išeiti. Visi puikiai supranta, kad buvimas valdančiojoje daugumoje suteikia galimybes realizuoti savo įsipareigojimus prieš rinkėjus. Tai šiuo atveju tikrai kažkokių rizikų nemanau, kad mes matome.
Kalbant bendrai apie frakciją, aš nematau, kad kažkas labai norėtų kažkur išeiti.
– Ar R.Karbauskis yra, kaip opozicijos atstovai ir kai kurie buvę jūsų frakcijos nariai mini, diktatoriškas lyderis, vadovas?
– Aš manau, kad pono R.Karbauskio kita problema – yra per daug demokratijos. Tada ta demokratija kartais gimdo ne visai tinkamus sprendimus.
Aš visą laiką tokioje situacijoje atsimenu švietimo ministrę, kur mes matėme problemas, matėme jas praktiškai nuo 2017 metų vidurio. Mes vis kviesdavomės į frakciją, diskutuodavome, sakydavome pastabas ir visi demokratiškai tikėjosi, kad žmogus, gaudamas daug pastabų ar matydamas mokytojų nepasitenkinimą, tiesiog pats priims protingus sprendimus ir keis savo valdymo stilių. Tarkime, pradės kalbėtis su mokyklomis, su universitetais.
Aš manau, kad pono R.Karbauskio kita problema – yra per daug demokratijos. Tada ta demokratija kartais gimdo ne visai tinkamus sprendimus.
Bet praktika rodo, kad ta mūsų demokratija šituo atveju nelabai pasiteisino. Iš esmės tol, kol pas ministrę per langus nepradėjo lipti įpykę mokytojai, mums tuos sprendimus priimti ir jos paslaugų atsisakyti buvo tikrai labai sunku.
Aš manyčiau, kad kartais toks leidimas veikti arba laukimas, kol žmonės pasitaisys, persigalvos, susipras, yra demokratijos požymis, bet, deja, ne visą laiką pasiteisina. Žiūrint iš frakcijos perspektyvų – taip pat.
Kai kurie darbai „užstrigo“
– „Valstiečiams“ toli gražu nepavyko įgyvendinti visų užsibrėžtų darbų. Kam prioritetą skirsite paskutiniais kadencijos metais?
– Taip, iš tikrųjų kai kurie darbai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistemos reforma, užstrigo. Čia reikėtų, matyt, priskirti tuos užstrigimo nuopelnus ir prezidentei, kuri vetavo visą teisės aktų paketą, ir opozicijai, kuri sukėlė tikrai didžiulį triukšmą, primeluodama, kad uždaromos ligoninės ir t.t.
Iš tikrųjų kai kurie darbai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistemos reforma, užstrigo.
Tokių dalykų, prie kurių grįžti tikrai bus labai sunku, yra. Bet paskutinieji metai, aš manau, tiems pradėtiems darbams tęsti tikrai bus skirti.
Dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip tik turime Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Jau kitą pirmadienį pradedame klausymus. Tai reiškia, kad jis po kokio mėnesio jau keliaus į plenarinių posėdžių salę ir prasidės svarstymas ir priėmimas.
Neabejoju, kad rudenį bus grįžta ir prie miškų reformos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo.
Mums yra svarbus ir biudžeto patvirtinimas, vaiko pinigai. Vėlgi visi puikiai suprantame, kad jeigu nepavyktų priimti biudžeto, valstybė būtų iš esmės pasmerkta gyventi su 1/12 šių metų biudžeto, kas, manau, visiems mums nėra tenkinantis dalykas.
Darbų iš tikrųjų yra.
Atitinkamai ir Seimo rinkimų įstatymai keisis, juos reikia pritaikyti naujai realybei. Žinome, kad pasaulio lietuvių apygarda steigiasi. Tai atitinkamai turi atsirasti ir papildomos balsavimo vietos užsienyje, kaip kad buvo referendumo ir Prezidento rinkimų metu. Tai tikrai tų darbų bus rudens sesijoje.
– Kitų metų valstybės biudžetas baigiamas planuoti. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad dėl jo bus laužomos ietys. Kokia LVŽS frakcijos pozicija?
– Mes esame šiek tiek nustebę dėl Finansų ministerijos elgesio. Kaip žinote, kada vyko derybos dėl koalicijos sudarymo, ten tikrai buvo daug punktų, kurie yra jautrūs finansine prasme, kurie plečia valstybės biudžetą, didina jo sąnaudas.
Mes esame šiek tiek nustebę dėl Finansų ministerijos elgesio.
Tai tuo metu pats ministras, žemesnio lygmens tarnautojai buvo kviečiami į koalicijos derybas, tiesiog prašant pateikti skaičiavimus, kiek biudžetui yra pakeliamas vienas ar kitas koalicijos įsipareigojimas.
Tarkime, vaiko pinigų atveju buvo atlikti tokie skaičiavimai, kurie iš tikrųjų yra įmanomi ir pakeliami biudžetui.
Paskui praeina keletas mėnesių ir mes matome iš Finansų ministerijos ateinančias visiškai kitas eilutes.
Manau, tikrai Seimas ir mūsų frakcija, koalicijos partneriai neabejotinai norės paaiškinimo, kas gi atsitiko, kad skaičiavimai vasaros pradžioje skiriasi nuo skaičiavimų, kuriuos atnešė ministerija jau artėjant rudeniui.
Mes puikiai suprantame, kad vaiko pinigai yra vienas iš prioritetų. Juo labiau kad Europos Komisija yra pripažinusi, kad skurdo mažinimui jie yra tikrai tinkama ir gerai parinkta priemonė.
G.Nausėda – ne D.Grybauskaitė
– Prezidentas Gitanas Nausėda irgi pateikė pluoštą siūlymų. Kaip juos vertinate? Kiek realu, kad jie bus priimti?
– Visą laiką yra labai sunku siūlymus vertinti, kai jie yra pateikiami įstatymų pavadinimų pavidalu. Esame įpratę vertinti siūlymus, kurie yra teisės aktas, nes dabar tikrai kai kuriuos pasiūlymus visiškai suprasti, kaip jie veiktų, yra labai sudėtinga.
Tarkime, buvo pasakyta, kad bus siekiama apie 100 mln. eurų perskirstymo siekiant padidinti pensijas. Bet mes puikai žinome, kad net ir biudžete turint atliekamų 100 milijonų, pensijų padidinti su jais negalima tiesiogiai, nes jos yra skaičiuojamos tam tikra tvarka. Turi būti tie pinigai „Sodros“ biudžete.
Lygiai taip pat yra pensijų indeksavimas, kuris veikia vėlgi nepriklausomai nuo to 100 milijonų eurų – ar jis yra, ar nėra. Indeksavimas yra susietas bendrai su biudžeto pajamomis.
Aš spėju, kad prezidentas, kalbėdamas apie tokį didelio masto perskirstymą, greičiausiai teiks ir kažkokią pensijų reformą, nes nekuriant to mechanizmo, tiesiog 100 milijonų perkelti į pensijas tikrai yra neįmanoma esamomis sąlygomis.
Nes nekuriant to mechanizmo, tiesiog 100 milijonų perkelti į pensijas tikrai yra neįmanoma esamomis sąlygomis.
Mes, aš manau, tiesiog lauksime, kokie projektai bus parengti, o paskui jau vertinsime. Kalbėjimas, žinoma, yra gražus, bet norisi matyti, kaip jis materializuojasi.
– Prezidentas dirba jau kelis mėnesius. Kaip vertinate jo veiklą? Kokį pirmą įspūdį susidarėte?
– Tikrai pirmas įspūdis yra be galo geras. Seimo komitetai savo veikloje su prezidento patarėjais susiduria dažniau. Anksčiau nebuvo iš esmės jokio bendravimo ir bendradarbiavimo, o dabar matome visiškai priešingą variantą.
Prezidento patarėjai ir į komitetų posėdžius ateina – ir mes jau turėjome ne vieną atvejį, kai apsilanko, ir yra tas bendravimas pasitariant telefonu ar kitaip ryšio palaikymas.
Tai, manau, tikrai yra gerai. Institucijos turi bendradarbiauti ir šnekėtis ne veto kalba, kaip buvo kalbamasi anksčiau, bet turi šnekėtis tiesiog pačiame įstatymo kūrimo procese.
Tarkime, į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo klausymus mes tikrai kviesime prezidento patarėjus, nes puikiai suprantame, koks tai yra komplikuotas, sudėtingas įstatymas. Turime būti tikri, kad ir jie galėtų išsakyti savo nuomonę anksčiau negu kad įstatymas pasieks prezidentą pasirašymui.
Į sąrašą partnerių nepriims
– Po metų – Seimo rinkimai. Jūsų nuomone, kaip juose pasirodys „valstiečiai“?
– LVŽS taryboje planavome dėl rinkimų. Buvo šnekama apie vienmandačių formavimo principus. Taryba iš esmės pritarė minčiai, kad reikėtų ieškoti sutarimo su esamais koalicijos partneriais, kad vienmandatėje būtų keliamas vienas visų remiamas kandidatas, taip tikintis neišskaidyti balsų. Partijos vadovybė yra įpareigota to sutarimo su koalicijos partneriais ieškoti.
Bet, manyčiau, kad mums tą sutarimą bent jau didesnėje dalyje vienmandačių pavyks surasti. Juo labiau, kaip mes matome, kad tas sutarimas tikrai pasiteisina. Aš kalbu apie dabar vykstančius rinkimus Žiemgaloje, kur kartu yra iškelta kandidatė.
Tas pavyzdys tikrai galėtų būti ir kitur Lietuvoje puikiai naudojamas. Ypač žinant, kad kai kurios apygardos yra labai didžiulės ir pakankamai fragmentiškos. Balsų sugeneravimui į vieną centrą tas, matyt, būtų gerai.
O kaip seksis rinkimai, aš tikrai nenoriu burti, nes paskui jūs labai gerai atsimenate po rinkimų tą dalyką. Bet aš taip įsivaizduočiau, kad būtų realu turėti apie kokius 30–35 mandatus.
Aš taip įsivaizduočiau, kad būtų realu turėti apie kokius 30–35 mandatus.
– Tačiau tai – mažiau nei turite dabar.
– Greičiausiai būtų keista prognozuoti daugiau. Dėl tos priežasties, kad mes puikiai suprantame, kaip yra „lengva“ valdantiesiems startuoti rinkimuose. Opozicijos starto pozicija visą laiką rinkimuose yra daug palankesnė, nes tuomet galima labai atvirai kritikuoti.
Šiuo atveju kaip valdančioji partija mes paprastai sulaukiame daugiau tos kritikos.
– Ką laikote didžiausiais konkurentais? Opozicines jėgas – konservatorius, socialdemokratus?
– Sunku pasakyti, kaip atrodys prieš pat rinkimus ta politinė darbotvarkė ir politinis žemėlapis, nes mes žinome, kad greičiausiai atsiras ir naujos politinės jėgos – Rimanto Jono Dagio kuriama partija. Galbūt dar atsiras kažkokių kitų judėjimų. Tas yra tikėtina. Manau, per artimiausią pusmetį, iki kokio vasario ar kovo mėnesio, turėtumėme jau matyti.
Tačiau, be abejo, tos partijos, kurios yra reitingų viršūnėse, yra opozicinės partijos ir, taip, jos yra konkurentai rinkimuose.
Tos partijos, kurios yra reitingų viršūnėse, yra konkurentai rinkimuose.
Čia, manau, kad nei jie, nei mes to dalyko nebeneigsime.
– Ar į rinkimų sąrašą įsileisite, sakykime, koalicijos partnerius socialdarbiečius, kurie po rinkimų rizikuoja apskritai išnykti iš aktyvios politikos žemėlapio?
– Taryboje buvo priimtas sprendimas neformuoti jokios koalicijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tačiau, be abejo, mes skatiname ir tikimės, kad tos partijos, kurios yra mūsų koalicijos partnerės, galbūt tarpusavyje steigs kažkokius koalicinius sąrašus ir bandys vienytis rinkimams. Kaip greičiausiai iš jų perspektyvos žiūrint būtų išmintinga pasielgti.
– Iš tiesų buriasi nauji politiniai judėjimai. Kaip tai vertinate? Ar reikalingos naujos politinės jėgos Lietuvoje?
– Žiūrint į R.J.Dagio kuriamą judėjimą, manau, jo atsiradimas tikrai labai nuoseklus. Mes jau kurį laiką matėme, kaip liberalėja konservatorių partija ir praktiškai iš tokios konservatyvios pozicijos artėja prie pozicijų, kurios yra pakankamai artimos Lietuvos liberalams.
Matyt, buvo tik laiko klausimas, kiek R.J.Dagys tvers pas konservatorius arba kiek konservatoriai tvers R.J.Dagį.
Matyt, buvo tik laiko klausimas, kiek R.J.Dagys tvers pas konservatorius arba kiek konservatoriai tvers R.J.Dagį.
Matėme jo išėjimą. Manau, labai nuoseklu, kad politikai bando užimti nišą, kuri susidarė šiuo metu, ir kurti tokį politinį judėjimą ar, tikėtina, partiją.
