„Iš Seimo narių renkamas Seimo pirmininkas, įvertinus galinčias kilti grėsmes jo saugumui, jei tokių būtų nustatyta, galėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas Seimo narys, nenustatant jam atskiro teisinio statuso“, – savo pasiūlymą grindžia parlamentarė.
Todėl teikdama pasiūlymą Vadovybės apsaugos įstatymo naujai redakcijai ji Seimo pirmininko pareigybę siūlo išbraukti iš vadovybės apibrėžimo.
Dabar galiojančiame įstatyme ir svarstomoje redakcijoje numatyta, kad vadovybę sudaro prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys jų pareigas.
Būtent šiuos asmenis ir saugo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai.
„Galime tik pajuokauti, kad belieka Seimo pirmininko pareigybę išbraukti ir iš Konstitucijos“, – A.Širinskienės pasiūlymą antradienį BNS komentavo Seimo pirmininko patarėja Karolina Frolovienė.
V.Sinkevičius: pigus elementarus kerštavimas
Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius 15min teigė, kad su Konstitucija ir teise šis siūlymas neturi nieko bendra.
„O koks pagrindas?“ – išgirdęs klausimą sukluso ekspertas.
Jis iškart pasiteiravo, ar A.Širinskienė taip pat siūlo išbraukti ir premjerą.
„Kokiu pagrindu tada? Tada irgi kaip eilinį Seimo narį... Konstitucija to nereglamentuoja, bet Seimo pirmininkas prireikus pavaduoja Respublikos prezidentą arba prezidentui mirus, atsistatydinus eina jo pareigas, tai, matyt, yra tam tikras statusas, rangas, kuris reikalauja tam tikrų garantijų. Nematau jokio teisinio pagrindo. Gal čia yra politiniai interesai? Ypač, jei lieka apsauga premjerui, tai kodėl ne Seimo pirmininkui? (...) Čia ne Konstitucijos klausimas, ne teisinis. Čia grynai politinis klausimas. Matau pigų elementarų kerštavimą ir daugiau nieko“, – komentavo V.Sinkevičius.
Čia grynai politinis klausimas. Matau pigų elementarų kerštavimą ir daugiau nieko, – sakė V.Sinkevičius.
Tačiau A.Širinskienei eksperto nuomonė neįdomi. Išgirdusi, kad siūlymas kritikuojamas, ji pasiuntė sveikinimus V.Sinkevičiui.
„Sveikinu poną V.Sinkevičių. Puikiai žinau jo nuomonę. Tiesiog vieno mokslininko nuomonė. Jokio kerštavimo nėra“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Ji tikino nematanti bėdų nukelti nuostatos įsigaliojimą ir į kitą kadenciją.
Paprašyta paaiškinti, kodėl tuomet neišbraukia premjero, A.Širinskienė ėmė pati vertinti Vyriausybės vadovui kylančias grėsmes.
„Dėl labai elementarios priežasties. Realiai įvertinus galinčias kilti grėsmes, tai vienas dalykas. Kita vertus, Seimo pirmininkas yra vienas iš 141. Natūralu, kad ir grėsmės jam skiriasi, ir skiriasi jo statusas, nes jis gali būti vieną kartą ir pakeistas kur kas lengviau nei premjeras“, – aiškino ji, nors, pagal įstatymus, premjerą pakeisti ne ką sunkiau nei Seimo pirmininką.
A.Širinskienė tikino, kad siūlymas nereiškia, kad V.Pranckietis išvis nebūtų saugumas, nes esą yra du apsaugos lygmenys – vienas vadovybei, kitas – kitiems saugotiniems asmenims, kurie gali turėti ypatingą statusą ir dalyvauja valstybės gyvenime.
„Seimo pirmininkui bus nustatomas tam tikras valstybės saugumo lygis ir atitinkamai Vadovybės apsaugos departamentas galės parinkti saugojimo režimą. Ar jie nuspręs, kad grėsmės lygis yra toks, kad reikia išlaikyti porą lydinčių ekipažų, ar gal lygis mažesnis, jie galės tai daryti. Bet ponas pirmininkas, kaip Vytautas Landsbergis, galės būti saugomas ir niekas jam apsaugos neatims“, – teigė A.Širinskienė.
Seimo pirmininkas, anot A.Širinskienės, eilinis parlamentaras
A Širinskienė antradienį BNS teigė, kad keista išskirti vieną Seimo narį iš 141 ir jį saugoti.
„Turime suprasti, jog Seimo pirmininkas yra vienas iš 141 išrinktas. Jo statusas tikrai kitoks negu tiesiogiai renkamo prezidento. Lygiai taip pat tikėtina, kad ir grėsmės, kurios kyla valstybės vadovui, yra kitokios negu kylančios Seimo pirmininkui“, – sakė komiteto vadovė.
Ji pabrėžė, kad Seimo pirmininkas, kaip ir kitas asmuo, prokuroras ar diplomatas, būtų saugomas, jeigu būtų nustatyta, jog jam kyla grėsmė.
„Tas reguliavimas leis Vadovybės apsaugos departamentui diferencijuoti apsaugą. Galbūt tikrai, jeigu nėra tokių grėsmių, ir nesaugoti su dviem ekipažais greitkelyje. Bus užtikrinta mažesnė apsauga, bus taupomos valstybės lėšos“, – sakė A.Širinskienė.
„Ir pats Seimo pirmininkas, kiek pamenu laidoje pas E.Jakilaitį, ir anksčiau yra sakęs, kad nenorėtų būti labai saugomas“, – pridūrė ji.
„Ne, jis niekaip nėra susijęs, jis iš tikrųjų įsigalios greičiausiai tik (kitų metų – BNS) liepos mėnesį“, – tvirtino ji.
„Valstiečių“ atstovė neigė, kad šis pasiūlymas gimė dėl to, kad nepavyko atleisti Viktoro Pranckiečio iš Seimo pirmininko pareigų.
„Ne, jis niekaip nėra susijęs, jis iš tikrųjų įsigalios greičiausiai tik (kitų metų – BNS) liepos mėnesį“, – tvirtino ji.
„Visi suprantame, kad tradicija saugoti Seimo pirmininką atsirado kokiais devyniasdešimt kažkelintais metais, kai pas mus ir kriminogeninė situacija, ir bendrai situacija valstybėje buvo kitokia. Na, dabar aš tikrai nematau pagrindo, kodėl, tarkime, greitkeliu važiuojantį Seimo pirmininką, kas juo bebūtų, ar Jonaitis, ar Petraitis, turėtų saugoti keli ekipažai“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Naują Vadovybės apsaugos įstatymo redakciją šiuo metu svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Seimo valdantieji rudens sesijoje du kartus nesėkmingai bandė atstatydinti dabartinį parlamento pirmininką Viktorą Pranckietį. Šis atsisakė trauktis iš pareigų vasarą naujai koalicijai sutarus, kad Seimo pirmininko postas atitenka Socialdemokratų darbo partijai. V.Pranckietis į Seimą buvo išrinktas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po konfliktų su sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu pasitraukė iš sąjungos.
