2019 10 04

A.Širinskienė teigia, jog D.Žalimui derėjo susilaikyti nuo rinkimų sistemos kritikos, bet jis taip nemano

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė teigia, kad likus metams iki Seimo rinkimų Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Dainiui Žalimui nereikėjo kalbėti apie tai, jog rinkimų sistema, kai dalis parlamentarų renkama vienmandatėse, gali kirstis su Konstitucija. D.Žalimas teigia, kad turi teisę pareikšti nuomonę, o jam pačiam neteks spręsti su tuo susijusios bylos – jo kadencija baigsis mažiau nei už pusės metų.
Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Savo poziciją KT pirmininkas išdėstė Vilniuje vykusiame tarptautiniame teisiniame kongrese „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“.

„Mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, sakyčiau, ji net sunkiai dera su Konstitucijos logika“, – trečiadienį paskelbtame komentare sakė D.Žalimas, kurį citavo BNS.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas

Jis pabrėžė, kad Seimas turi teisę parinkti rinkimų sistemą, tačiau parlamentarai privalo atstovauti visai tautai, o ne atskiroms rinkimų apygardoms. Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį Seimo TTK pirmininkė A.Širinskienė 15min leido suprasti, kad D.Žalimui derėjo susilaikyti nuo tokių pasvarstymų.

„Kai likus metams iki rinkimų pradedama kalbėti apie rinkimų sistemos (trūkumus – aut.), kai susidaro skaitytojui įspūdis, kad neva ta sistema stokoja teisėtumo, apie ką mes kalbame tada?“ – klausė ji.

Valdančiosios „valstiečių“ partijos atstovė atkreipė dėmesį, jog paprastai KT teisėjai vengia išreikšti savo poziciją klausimais, kurie gali atsidurti KT.

„Aš suprantu mokslines diskusijas, galima diskutuoti, šiandien vyksta konferencija, diskutuoja visi, kalbėjo ir Vokietijos pranešėjai – jie irgi yra nepatenkinti iki galo savo rinkimų sistema, tai yra normalu, bet tiesiog kartais reikia pagalvoti apie laiką, kuriuo mes kalbame.

Viena yra kalbėti, kai prasideda kadencija, su tokiomis užuominomis, kad yra prieštaraujama Konstitucijai dėl tvarkos, kuria parlamentas renkamas daugiau kaip 20 metų. O kita, kada tai daroma tiek laiko iki rinkimų“, – įsitikinusi ji.

A.Širinskienė pabrėžė, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais – Venecijos komisija, pabrėžia, jog nepageidautina keisti tvarkos likus metams iki rinkimų. Tačiau ji patikino, jog mokslinės diskusijos reikalingos.

„Mokslininkams visada galima diskutuoti, bet viena yra mokslinės diskusijos, kita – kada išeina žmonės turintys tam tikras pareigas ir pradeda vertinti situaciją ir plėsti tą diskusiją“, – pareiškė ji.

Penktadienį feisbuke A.Širinskienė taip pat pabrėžė, jog parlamentarus renkant tik pagal sąrašus, būtų artėjama prie dvipartinės sistemos, o tai prisidėtų prie mažų partijų nykimo.

„Atitinkamai, auga rizika, kad viena partija bus pajėgi formuoti Vyriausybę. Tad tikriausiai pirma sau turėtume atsakyti į klausimą, ar tikrai norime gyventi dvipartinės demokratijos sąlygomis, ypač, kai jau gyvenome vienpartinėje „demokratijoje“, – piktinosi ji.

D.Žalimas: mano įgaliojimai greit baigsis

D.Žalimas 15min penktadienį sakė į A.Širinskienės kritiką galintis atsakyti paprastai: kiekvienas teisėjas yra žmogus, turintis teisę į saviraiškos laisvę.

„Visiškai teisingai pastebėta – jeigu tai netrukdo jam spręsti bylų. Ar negalėčiau tų pačių minčių išdėstyti moksliniame straipsnyje? Aišku, kad galėčiau. Mano įgaliojimai baigsis mažiau kaip po pusės metų, tai man bet kuriuo atveju neteks spręsti panašių bylų. Visa tai turėdamas omenyje, manau, kad galiu pareikšti savo nuomonę, juo labiau, kad ji yra pagrįsta ir Europos teisininkų pozicija, išreiškiama Venecijos komisijos nuomonėse, kur vienareikšmiškai už proporcinę sistemą paprastai yra pasisakoma“, – pabrėžė jis.

KT pirmininkas pridūrė, jog jei sistema liks tokia pat, teks spręsti praktinius klausimus.

„Pavyzdžiui, ką daryti su užsienyje gyvenančiais rinkėjais, kurių yra ne tiek ir mažai. Apygardas formuojant turi būti užtikrinamas maždaug vienodas rinkėjų skaičius. Tai jau ir dabar tokia sistema yra, sakyčiau, kelianti sunkumų, nes iki šiol visi užsienyje gyvenantys rinkėjai priskiriami vienai apygardai“, – teigė jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad susirūpinimą turėtų kelti mažas rinkėjų aktyvumas.

Paklaustas, ko jis tikėjosi iš politikų skelbdamas komentarą, KT pirmininkas teigė, kad vykstant tarptautiniam teisiniam kongresui, yra gera proga išsakyti mintis, pareikšti samprotavimus, išdėstyti argumentus apie tai, kas teisiniame reguliavime galbūt yra tobulintina.

„O kokia ten reakcija bus, ne visai mano kompetencijos klausimas“, – pabrėžė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų