Dabar tyrimas apima jau 2008-2018 metus. Norima papildomai ištirti „reikšmingą informaciją apie galimą neteisėtą pensijų fondų atstovavimą teisėkūros procese, kreipiantis į Konstitucinį Teismą“.
Tokį siūlymą palaikė daugiau nei pusė iš 109 balsuoti užsiregistravusiųjų Seimo narių. Už balsavo 64, prieš 41, susilaikė 4 Seimo nariai.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas stebėjosi, kad komisija jau veikdama dar pildo savo tikslų sąrašą.
„Klausimas, ar ši komisija apskritai pajėgs susitvarkyti su darbu. Yra plačios ribos, nėra konkrečių pavedimų“, – kritikavo jis.
Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad jam susirūpinimą kelia interesas tirti spaudoje pasirodžiusias kalbas apie pensijų fondų įtaką „kažkokiems politikams“.
„Ar Agnė Širinskienė nenori čia tirti Stasio Jakeliūno veiklos?“, – klausė A.Kubilius. „Man kelia nerimą, kad Širinskienė nori įnešti chaosą į visą finansų sistemą“, – pažymėjo jis.
Konservatorė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad Seimo laikinosios komisijos turėtų ieškoti įstatymų spragų ir jas taisyti, o šiuo atveju „užsiimama tarnybų veikla“.
Tik Rusijos interesų netirs
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad jo klausimai dėl Rusijos verslo įtakos ir siekių apeiti sankcijas bei referendumo prieš Visagino atominės elektrinės statybas nėra įtraukiami į komisijos tyrimų lauką.
„Mano konkretus siūlymas apie Rusiją, nes klausimai susijęs su saugumu, susiję su šia valstybe“, – sakė jis, pabrėždamas, kad komisija jau tris mėnesius dirba, o tikslai ir objektai vis dar nėra aiškūs.
A.Širinskienė teigė, kad šiuos klausimus apima kiti tyrimo klausimai. „Komisijoje diskutavome, kad ne tik Rusija, bet ir kitos nedraugiškos valstybės gali turėti interesų“, – argumentavo ji, garsiai svarstydama, kad Lietuvai gali bandyti kenkti ir Šiaurės Korėja.
Justas Džiugelis pastebėjo, kad valdantieji šią komisiją gali panaudoti kaip „susidorojimo įrankį prieš kandidatus į prezidento postą“.
„Siūlau pratęsti šito tyrimo išvadų pateikimą parlamente kitų metų birželio pirmąją dieną, taip išsklaidant abejones, kad ši komisija nebus naudojama politiniam tikslui susidoroti su oponentais“, – kalbėjo buvęs valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas.
Petras Gražulis komisijai siūlė ištirti žiniasklaidos įtaką. Tiesa, jis pats pamiršo, kokiu klausimu norėtų tirti.
„Mano gal nėra konkretaus pasiūlymo, todėl aš siūlau pritarti mano siūlymui“, – sukeldamas salės juoką rėžė P.Gražulis.
Tyrimas itin platus
A.Širinskienės komisijai pavesta aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas NSGK tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad jį reikia tęsti.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
