„Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas. Kažkada anksčiau neįsivaizdavom, kad Europos Sąjungos erdvė galėtų būti uždaryta Rusijos skrydžiams, o dabar tai yra realybė, tai neprarandam vilties, kad šita priemonė galėtų būti svarstoma kaip dar viena sankcija Rusijai“, – LRT laidai „Panorama“ sakė prezidento patarėja.
Kitą savaitę neformaliame susitikime šį klausimą ketina aptarti Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai, jame turėtų dalyvauti ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot A. Skaisgirytės, „ministras padarys viską, kas įmanoma, kad įtikintų savo kolegas, jog reikia šitos priemonės“.
„Galima užkardyti rusų turistų įvažiavimą, sakykime, į Estiją arba į Lietuvą, galbūt Latviją, tačiau neužkardžius jų kelionių į visą Europos Sąjungą, ta priemonė lieka tik dalinė. Žinoma, galima sakyti, kad geriau dalinė priemonė, bet būtų idealu, jei visa Europos Sąjunga atsisakytų tų, sakykime, malonumo vizų išdavimo Rusijos piliečiams“, – kalbėjo patarėja.
Anksčiau G. Landsbergis yra pasisakęs, jog galimas regioninis susitarimas tarp šalių, kurios savo nuožiūra neišduotų vizų arba panaikintų jau esamas.
„Antžeminiu transportu Rusijos piliečiai patenka į Europos Sąjungą daugiausia per tas šalis, kurios ribojasi su Rusija, tai – Suomija, Baltijos šalys pirmiausia. Jei pavyktų sudaryti regioninę sąjungą, tai jau būtų didelis indėlis į platesnį sankcijų taikymą“, – teigė A.Skaisgirytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė palaikantis turistinių vizų išdavimo ribojimą Rusijos piliečiams, nes, pasak jo, karo Ukrainoje pasekmes turi pajusti „visa Rusija“, o nepasiekus ES konsensuso regioniniams ribojimams pritartų.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tokiam sprendimui priešinasi Berlynas – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Savo ruožtu Talinas į šalį neįsileidžia ir Rusijos turistų, turinčių jau išduotas Estijos Šengeno vizas.
