„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad ta brigada atsirastų Lietuvoje kuo greičiau. Prezidentas yra iškėlęs uždavinį iki 2026 metų, manome, kad visiškai įmanoma jį įgyvendinti“, – Žinių radijui antradienį sakė A.Skaisgirytė.
Anot jos, pirmadienį Lietuvoje viešint Vokietijos kariuomenės vadui Carstenui Breueriui be kitų temų kalbėta ir apie šios šalies galimybes sustiprinti Lietuvos saugumą ir konkrečius žingsnius, kurie reikalingi tai įgyvendinti.
„Tai yra Vokietijos brigados atėjimas į Lietuvą bei oro pajėgų sustiprinimas mūsų šalyje. Tai abiem atvejais Vokietija, kariuomenės vado asmenyje, rodė labai gerą valią, pasiryžimą įgyvendinti, ypač dėl brigados atėjimo. Žinoma, mes dar turime atlikti namų darbus dėl infrastruktūros, kalbam apie tai, kad brigadoje tarnaujantys kariškiai galėtų atvykti į Lietuvą su savo šeimomis, vėlgi tada tos infrastruktūros reikia atitinkamos“, – kalbėjo patarėja.
Anot jos, rengiami planai dėl naujo poligono įrengimo, amunicijos ir įrangos sandėlių, kareivinių. Visa tai turės būti įrengta artimiausiais metais.
Lietuvoje viešėjęs generolas C.Breueris teigė, kad Vokietijos brigados dislokavimo plano įgyvendinimas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per NATO viršūnių susitikimą liepą Vilniuje žurnalistams sakė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
Anksčiau B.Pistorius teigė, kad vokiečių brigada, apie 4 tūkst. karių, Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat – tokiu atveju paprastai jie atvyksta su šeimomis, o tam reikėtų papildomos infrastruktūros.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Berlynas žada šį vienetą padidinti iki brigados dydžio, kai Lietuva įrengs kariams priimti reikiamą infrastruktūrą ir jeigu tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
