„Šitas rotacinis oro gynybos modelis atskleidė tas silpnąsias vietas, kur reikia ir mums, ir kitiems sąjungininkams padirbėti labiau“, – Žinių radijui antradienį sakė A.Skaisgirytė.
„Taip, tikrai to atgarsio tiek daug teigiamo neturime. Kodėl? Atsakymas, kurį ne vieną sykį teko išgirsti – sąjungininkai, kurie turi oro gynybos sistemas, teigia, kad jų sistemos dabar iškeliavusios į Ukrainą, nes ten yra frontas, ten reikalinga pirmoji pati didžiausia pagalba“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį. Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.
Nyderlandai kovo pabaigoje paskelbė, kad liepą kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
Pasak A.Skaisgirytės, siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį, reikia suintensyvinti ginkluotės pramonę.
„Turime kalbėtis, kad reikėtų, jog tų sistemų būtų daugiau prigaminta. Europos lygiu nėra tiek daug, ne visos europinės NATO narės turi tas sistemas“, – sakė ji.
Dėl rotacinio oro gynybos modelio NATO šalys sutarė pernai birželį, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
