Asta Skaisgirytė teigė, kad palaikytų idėją iš konvencijos trauktis visam NATO rytiniam sparnui arba bent jau šalims, turinčioms sausumos sieną su Rusija.
„Labai pritarčiau, kad čia reikia ieškoti regioninio sprendimo, matyčiau tame sprendime NATO rytinį flangą arba bent tokias šalis, kurios tiesiogiai turi sieną su Rusija“, – Žinių radijui sakė A.Skaisgirytė.
„Čia skubotų žingsnių turbūt nereikėtų, bet įsivertinti visus už ir prieš galėtume“, – pridūrė ji.
„Būtų visiškai prasminga, kad kartu tą žingsnį žengtume, o ne vieni“, – kalbėjo prezidento patarėja.
A.Skaisgirytė pabrėžė, kad Rusija nėra minimos konvencijos narė, tai leidžia jai vystyti priešpėstinių minų pajėgumus.
Todėl, pasak jos, kyla klausimas, kiek Lietuvai tebenaudingas draudimas pačiai turėti tokių ginklų.
„Konvencija buvo sudaryta tada, kai Europoje buvo taika ir nusiteikimas tada buvo toks, (...) kad tokioje taikoje mes ilgus dešimtmečius ir gyvensime. Deja, taip nėra realybėje“, – teigė patarėja.
Lietuvoje įsibegėjant diskusijomis dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat sakė, jog būtų už bendrą regiono šalių sprendimą.
Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad palaiko pasitraukimą. Apie poreikį tą padaryti kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Norint pasitraukti iš konvencijos reikia prezidento teikimo, vėliau denonsavimą turi palaikyti mažiausiai 86 parlamentarai.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą.
