„Tuo pat metu priešingomis kryptimis eina du procesai. (...) Hierarchijos darbo apmokėjimo sistemoje toliau griaunamos“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė A.Sysas.
Taip jis reagavo į Seimo sprendimą dėl Energetikos reguliavimo tarybos narių atlyginimų. Taryba nuo liepos perims Kainų komisijos ir Energetikos inspekcijos funkcijas.
Anot A.Syso, naujos institucijos vadovų ir narių atlyginimai, bus didesni negu aukščiausių šalies vadovų – prezidentės, Seimo pirmininko ir premjero.
„Tiek prezidentės, tiek Seimo pirmininko, tiek premjero atlyginimai yra mažesni, negu šios tarybos narių. Aiškinama, kad ši įstaiga atlieka mirtinai reikalingą darbą. O ką – nemirtinai reikalingus darbus atlieka Seimo pirmininkas, Ministras pirmininkas, o tuo labiau prezidentė? (...) Reikalaujame, kad Vyriausybė daugiau neteiktų Seimui, o Seimas nepriiminėtų įstatymų, kurie prieštarauja būsimai strategijai“, – teigė A.Sysas.
Seimas praėjusią savaitę nustatė, kad Energetikos reguliavimo tarybos vadovo pareiginė alga sieks 5 šalies vidutinius darbo užmokesčius (VDU).
Kainų komisijos duomenimis, nuo liepos, kai algos bus perskaičiuojamos, tarybos vadovas gautų 3 648 eurus „į rankas“(skaičiuojant pagal praėjusių metų VDU – 935 eurai), pavaduotojas – 3 466 eurus, o nariai – po 3 283 eurus.
Dabar Kainų komisijos narių atlyginimai nėra susieti su VDU, jie nustatomi pagal specialią formulę, atsižvelgiant į daugiausiai gaunantį komisijos darbuotoją. Komisijos vadovo atlyginimas praėjusių metų pabaigoje siekė 2 217 eurų, pavaduotojo – 2 024 eurus, o narių – 1 995 eurus.
Prezidentė nuo šių metų uždirba 5 756 eurus „į rankas“, Seimo pirmininkas – 2 934 eurus, o premjeras – 3 301 eurą.
Pasak A.Syso, norint užtikrinti didesnes viešojo sektoriaus darbuotojų algas, reikia 2020 metais per biudžetą perskirstyti 32 proc. bendrojo vidaus produkto. A.Syso teigimu, dabar perskirstymas siekia apie 30 proc.
Parlamentaro nuomone, būtina subalansuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koeficientus, nes dabar yra didelis atotrūkis: „Nustatyti įstatymu, gal su pereinamuoju laikotarpiu pastovios ir kintamos dalies santykis būtų 80 ir 20 proc.“ Anot jo, dabar šis santykis siekia atitinkamai 66 proc. ir 33 proc.
A.Sysas siūlo mažinti darbuotojų ir vadovų atlyginimų skirtumus, kurie, anot jo, dukart lenkia Europos Sąjungos vidurkį: „Europoje yra 3 proc. skirtumas, mes turime 5,6 karto“.
Be kita ko, A.Syso teigimu, siekiant padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, reikia nustatyti 180 eurų (dabar – 173 eurai) bazinį dydį.
Vyriausybės komisijoje dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reformos, pavyzdžiui, svarstoma idėja pareiginės algos bazinio dydžio augimą ateityje susieti su infliacija.
Komisiją pernai gruodį sudarė premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į mokytojų streiką, rengia viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategiją iki 2025 metų. Darbą ji turėtų baigti vasarį, o kovą parengti strategiją.
Komisijoje dirba kai kurie ministrai, Seimo nariai, politinių partijų, institucijų, profsąjungų atstovai.