A.Valantinas: metų metais augintas pasitikėjimas teismais sugriautas per sekundę

„Dienos temoje” – generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

– Prašysiu pirmiausia STT vadovo, o gal generalinio prokuroro pačiais bendriausiais bruožais, kiek leidžia tyrimas, atskleisti: kaip atrodė ta schema?

E.Pašilis: Tai gali būti sistema – prekyba teisingumu, bet turime gerbti nekaltumo prezumpciją. Negalime sakyti, kad šiandien jau kalti ir teisėjai, labai nesinorėtų pristatyti tokios bylos vien tik skambiais žodžiais, kol neturime rezultatų. Tai labai didelis smūgis teismų sistemai. Manau, kad pamokų yra kiekvienai institucijai – ir prokurorams – kad turime kiekvienas dirbti sąžiningai savo darbą.

– Kokioje stadijoje dabar yra tyrimas? Kada jis gali keliauti į teismą?

Ž.Bartkus: Trečiadienį atlikti tik pirminiai vieši procesiniai veiksmai. Kaip jūs ir minėjote, atlikta apie 100 kratų, sulaikyti 26 asmenys, tarp jų yra ir tokių, kuriems taikomas imunitetas – teisėjai bei advokatai. Kalbėti apie tyrimo baigtį šiandien tikrai būtų ankstoka, bet, be jokios abejonės, siekiama, kad tyrimas kiek įmanoma greičiau pasiektų teismą.

– Likimo ironija, bet dar visai neseniai – pernai liepą – fiksuotas aukščiausias visų laikų visuomenės pasitikėjimas teismais: jais pasitikėjo net 49 proc. apklaustųjų. Kaip tam pasitikėjimui atsilieps šis skandalas, A.Valantinai?

A.Valantinas: Laikas parodys. Leidžiu sau juokauti, nors situacija iš tikrųjų visiškai nejuokinga ir mūsų sistema labai stipriai nukentėjo. Pasitikėjimas auginamas metų metais, o sugriaunamas per sekundę. Bijau, kad trečiadienį kažkas tokio ir atsitiko, bet labai noriu patikinti ir padrąsinti tuos teisėjus, kurie nėra įtariami: mums reikia susitelkti ir padaryti tuos darbus, kuriuos turėjome daryti visi, bet, deja, mūsų gretos gerokai praretėjo.

– Atrodo, galima tikėtis pareiškiant ir daugiau įtarimų, ar taip, E.Pašili?

E.Pašilis: Be abejo, negali būti staigiai pasakyta, kad ikiteisminio tyrimo ribos jau apibrėžtos. Tyrimas gali plėstis, gali atsirasti ir daugiau įtariamųjų. Trečiadienį jau buvo minėta, kad yra sudaryta penkių prokurorų grupė, trims Generalinės prokuratūros prokurorams jau suteiktas specialusis statusas. Du prokurorai yra iš Apygardos prokuratūros – būtent jie organizuos ir kontroliuos šitą tyrimą.

– Jeigu žiniasklaida nemelavo – atrodo, kad nemelavo – panašu, kad ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atsidurs tarp tų, kuriuos linksniuos tyrimas. Kiek aš žinau, Vyriausiosios rinkimų komisijos yra paprašyta panaikinti jo neliečiamybės statusą, nes jis dalyvauja savivaldos rinkimuose ir tokį turi.

Ž.Bartkus: Taip, trečiadienį įvardijome visus viešus asmenis, R.Malinauskas patenka į tą sąrašą. Jau minėjau, kad pats neliečiamybės panaikinimas nėra savitikslis. Tai būtina sąlyga, norint atlikti kitus proceso veiksmus. Bet tai nereiškia, kad žmogus yra kaltas be teismo.

Generalinėje prokuratūroje spaudos konferencija apie korupciją teismų sistemoje

+21

– Išskirtinai atrodo ne tik atskleisti galimos nusikalstamos veiklos mastai ir veikėjai, bet ir pajėgos, skirtos tyrimui atlikti: proceso veiksmuose dalyvavo daugiau kaip 100 STT ir kitų institucijų pareigūnų bei prokurorų. Ar tokios pajėgos – išskirtinės?

Ž.Bartkus: Be jokios abejonės, tai – išskirtinės pajėgos. Tai – didžiausia operacija Specialiųjų tyrimų tarnybos istorijoje. Išvardijote STT pareigūnus, kitų teisėsaugos institucijų pareigūnus, prokurorus. Lygiai taip pat norėčiau įvardyti ir teisėjus, nes ilgas tyrimas buvo atliekamas su sankcionuotais veiksmais, tad tikrai buvo teisėjų, kurie prisidėjo prie šito tyrimo ir sėkmingai iki galo išlaikė paslaptį, todėl trečiadienį turime tokią tyrimo realizaciją.

– A.Valantinai, ar, jūsų žiniomis, kalbama apie galimus nusikalstamus veiksmus, kurie tarpusavyje susiję, ar visus tuos įtariamuosius vienija ne viena galima nusikalstama operacija, o tik tai, kad galbūt buvo veikiama nusikalstamai?

A.Valantinas: Jūs puikiai suprantate, kad iš tikrųjų tai būtų mano manymas, o aš niekada nesimėtau savo nuomone. Esu teisėjas, todėl savo nuomonę galiu grįsti tik faktais, o šiandien tokių faktų nežinau, bet labai norėčiau, kad ir kitos institucijos nekalbėtų skambiais žodžiais apie galimą didžiulį organizuotą tinklą.

Galbūt buvo taip, galbūt buvo kitaip, gal buvo pavieniai atvejai, o gal kažkas buvo susibūręs. Bet kuriuo atveju šiandien viskas skamba labai grėsmingai. Noriu pabrėžti, kad teisėjai yra didelė bendruomenė, kurioje dirba daug sąžiningų žmonių, tad žinia turėtų būti siunčiama ir tiems teisėjams, kurie tą darbą atlieka. Kaip jau šiek tiek užsiminė STT direktorius, be teisėjų šis tyrimas irgi negalėjo įvykti.

Spaudos konferencija dėl aštuonis teisėjus apimančio ikiteisminio tyrimo

+23

– Ž.Bartkau, tai gal galiu jums peradresuoti savo klausimą – ar iš tiesų kalbama apie nusikalstamą susivienijimą, korumpuotų teisėjų ir advokatų tinklą, ar vis dėlto tai yra detalės iš atskirų galimų nusikalstamų veikų?

Ž.Bartkus: Jūsų klausimas – apie tyrimo detales. Joms truputį ankstoka. Galiu tik retoriškai atsakyti, jog šiandien būtų sunku įsivaizduoti, kad bet koks žmogus iš gatvės galėtų nueiti ir pasiūlyti kyšį teisėjui. Vis tik gyvename gana demokratiškoje šalyje ir tai nebevyksta.

Taip, yra slapti ryšiai, kuriais naudojantis galėjo vyko korupciniai susitarimai. Tačiau STT yra ne tik baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija – mes labai aktyviai kviečiame visas institucijas kurti korupcijai atsparią aplinką. Pavyzdžiui, turime daugiau kaip 700 teisėjų, o trečiadienį kalbame tik apie aštuonis, todėl sakyčiau, kad mes galime būti tie pagalbininkai teismams ir teismų savivaldai, susėsti prie bendro stalo ir aiškintis, kur buvo padarytos klaidos, kad rizikos nebuvo pastebėtos anksčiau, ir ką galime padaryti kartu, kad ateityje pati teismų bendruomenė galėtų daug anksčiau identifikuoti rizikas ir imtis veiksmų, kad jų išvengtų.

– Leidimą patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn trečiadienį davė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi atitinkamus dekretus. Pagal Konstituciją, tai gali padaryti tik Seimas arba prezidentas tarp Seimo sesijų. E.Pašili, ar tai tik sutapimas, kad tokio leidimo kreipėtės tik po to, kai parlamentarai praėjusį ketvirtadienį sugiedojo himną, pabaigdami sesiją, kad sprendimą priimtų būtent prezidentė?

E.Pašilis: Tikrai sutapimas. Jau minėjau, kad kiekviena byla turi savo laiką, kada ji būna realizuota. Trečiadienį buvo pakankamai duomenų, kad būtų atlikti tokie veiksmai – kad būtų sulaikymai ir kad būtų pareikšti įtarimai – bet jeigu pažvelgtume į Aukščiausiojo Teismo praktiką, pamatytume, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas negali tęstis neribotą laiką, neužkardant galbūt naujų nusikalstamų veikų.

Kitas dalykas – jeigu mes viską pateiktume skubotai, be įrodymų, apie šios dienos rezultatus kalbėti negalėtume. Todėl tikrai negalėčiau pasakyti, kad mes galime pasirinkti savo nuožiūra vieną ar kitą mėnesį, kada norėtume realizuoti tokią bylą.

Vilniaus apylinkės teisme prasideda svarstymai dėl įtariamųjų korupcijos byloje suėmimo

+22

– Žiniasklaidoje radau dar 2014 m. rugpjūčio mėnesio pranešimą, kuriame teisėjas Viktoras Kažys, kuris dabar minimas tarp įtariamųjų nusikalstamomis veikomis, buvo paminėtas kaip padovanojęs laisvę vienam pagrindinių Vilniaus narkomafijos lyderių. Ar galiu daryti prielaidą, kad nuo 2014 m. ir prasidėjo ši jūsų operacija, kurią vainikavo trečiadienį paskelbta žinia apie pareiškiamus įtarimus ir sulaikymus?

Ž.Bartkus: Trečiadienį mes sutarėme, kad apie tyrimo laikotarpį ir tyrimo pradžią nekalbėsime. Turėtumėte suprasti, kad laikotarpio įvardijimas leistų įsivertinti, kokios nusikalstamos veikos gali patekti į tą laikotarpį, kokios – ne, o taip iš esmės pakenktume tyrimo taktikai.

– Bet jei gerai suprantu, kalbame ne apie pusmetį, metus ar mėnesį? Bent jau tiek galite pasakyti?

Ž.Bartkus: Užduodate tą patį klausimą.

– A.Valantinai, suprantu, kad jūs pradėjote vadovauti Teisėjų tarybai tik pernai lapkritį, tad jums gal sunku kalbėti apie bendrą moralinę atmosferą Taryboje tarp teisėjų, kai buvote tik bendruomenės narys, bet vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad tokio dydžio šalyje, kaip Lietuva, kuri kartais vadinama „švogerių respublika“, nebūtų kalbų ir šnabždėjimų vienas kitam apie tai, kad vienas ar kitas „ima“ arba iš nežinia kur turi „papildomą“ 100 tūkstančių eurų. Ar tai tikrai buvo visiškas perkūnas iš giedro dangaus, ar buvo galima tai nujausti?

A.Valantinas: Teisėsaugoje dirbu ne pirmus metus, tai kaip jūs sakote dėl perkūno iš giedro dangaus... Bet kalbos manęs neveikia. Visiems sakau tiesiai ir atvirai: teismas nėra institucija, kuri turėtų surinkti kalbas ir daryti kokias nors išvadas. Kolega man iš kairės – STT vadovas.

O trečiadienio rezultatas rodo, kad, jeigu iš tikrųjų yra konkretūs faktai, tie faktai tikrinami atsakingai ir tas tikrinimas išsivysto į tą, į ką išsivysto. Niekada neklausiau kalbų. Jūs puikiai suprantate, kad nagrinėjant bylą yra dvi pusės, o ta pusė, kuri pralaimi, sako, kad, ko gero, teisėjas nupirktas. Ar čia kalba, į kurią reikėtų reaguoti? Manau, kad mūsų valstybėje yra pakankamai mechanizmų, kad būtų sukontroliuotos ir mūsų turtinės padėtys, o jeigu informacija yra patikima, tarnyba turi stuburą, ji gali ją patikrinti.

– A.Valantinai, ką turėtų padaryti patys teisėjai, teisėjų bendruomenė, kad pasitikėjimas teisingumu Lietuvoje nesusvyruotų labai smarkiai? Kad nesusvyruotų pasitikėjimas Lietuvos valstybe?

A.Valantinas: Čia klausimas ne tik teisėjų bendruomenei. Galiu pasakyti, kad teisėjai pasimetę, šokiruoti, tų žodžių galima visokių gražių prigalvoti. Bet iš tikrųjų čia jau yra valstybės masto problema ir visi turime susitelkti. Aš tik galiu nuo teisėjų bendruomenės pasakyti, kad tie žmonės, kurie šiandien dirba, jie tą darbą padarys labai atsakingai ir sąžiningai. Ir už tuos kolegas, kurie šiandien yra sulaikyti.