– Pone Veryga, kodėl atsisakote specializuotų alkoholio parduotuvių?
– Neatsisakome. Siūlome, kad tai priemonei būtų tinkamai pasiruošta. Įstatymo nuostatos, kurios šiuo metu registruotos Seime, mūsų manymu, neišsprendžia visų specializuotų parduotuvių problemų, neaptaria licencijavimo, nesprendžia mažų parduotuvių klausimų. Todėl yra siūloma šį klausimą parengti labai detaliai. Bet jo tikrai neatsisakoma.
– Pakalbėkime apie tai, kam Vyriausybė pritarė. Numatoma drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu, taip pat švenčių, parodų, spektaklių, cirko ir kitų renginių metu. Ar jums neatrodo, kad tai per daug griežta priemonė?
– Vyriausybės išvadoje yra siūlomas kompromisinis variantas. Yra siūloma drausti prekiauti alkoholiu masinių renginių metu ten, kur jie vyksta. O kitose vietose siūloma drausti tik tada, jei savivaldybė priims tokį sprendimą. Koncertų, spektaklių metu prekiauti alkoholiu bus leidžiama, jei kitaip nenuspręs savivaldybė. Kitaip tariant, savivaldybėms yra suteikiama daugiau laisvės atsisakant 200 metrų reikalavimo, leidžiant joms pačioms nustatyti vietas, kur leidžiama prekiauti alkoholiu.
– Tai gana liberalus Vyriausybės pasisakymas turint omenyje, kas buvo kalbama rinkimų metu. Apie tai mes ir su jumis esame ne kartą kalbėję. Kodėl švelninate poziciją?
– Tikslas – pasiekti maksimaliai daug priemonių, stengiantis jas daryti racionalias ir ten, kur įmanoma, ieškoti kompromisų. Man asmeniškai buvo labai sudėtinga.
– Jūs, kaip asmuo, pasisakote už visišką draudimą?
– Taip, turiu visokių nuostatų ir norėčiau daug griežtesnių priemonių, bet kaip politikas turiu siekti, kad priemonės būtų įgyvendintos. Galime kalbėti apie labai daug priemonių, bet svarbiausia, kad jos būtų priimtos Seime ir įgyvendintos. Todėl dėl kai kurių priemonių siūloma apsispręsti etapais.
– Tarkime, Vilniaus Vingio parke vyksta kažkoks renginys. Jo metu bus draudžiama pardavinėti alkoholį?
– Taip, tačiau tik Vingio parko teritorijoje. Pataisos, kurios registruotos Seime, būtų klaidinusios ir sukėlusios teisinių problemų. Nes pagal tas formuluotes nebūtų aišku, ar visame mieste draudžiama prekiauti, taip pat kokių švenčių metu – ar visų, ar tik kalendorinių. Aiškumo trūko.
– Suprantu, kad jūs švelninate poziciją tik tam, kad konsoliduotumėte aiškią daugumą Seime? Geriau priimti liberalesnius ribojimus nei nepriimti jokių?
– Aš nevadinčiau kai kurių nuostatų švelninimu, o detalizavimu ir išaiškinimu ten, kur buvo neaiškumų.
– Kad teatro kavinėse žmonės negirtauja, turbūt aišku visiems?
– Uždraudus teatre prekiauti alkoholiu didelio efekto nebūtų. Tai yra labiau moralinis nuostatų formavimo efektas.
– Įsivaizduokite, kad operos ir baleto teatre vyksta „Traviata“, scenoje šampanas, o bare – limonadas Naujųjų metų vakarą? Absurdo teatras?
– Suprantu. Tačiau tai pakankamai smulki priemonė, kuri vertinama skirtingai. Manau, kad nieko neatsitiktų, jei alkoholio čia nebeliktų, nes į teatrą ateina išsilavinę, kultūringi žmonės. Ši grupė žmonių tikrai suprastų, kad Lietuvai turint daug problemų, neišgerti taurės vyno teatre nėra tragedija. Jie juk nėra alkoholikai, kurie neišgyventų teatre be taurės vyno.
– Akivaizdu, kad išgyventų, bet vien dėl to jie ir turi turėti teisę nusipirkti vyno?
Galų gale jie galėtų parodyti solidarumą su tais, kuriems sudėtinga negerti. Manau, kad tai nebūtų absurdo teatras.
– Galų gale jie galėtų parodyti solidarumą su tais, kuriems sudėtinga negerti. Manau, kad tai nebūtų absurdo teatras. Bet tai mano nuomonė.
– Viešoje vietoje vartoti alkoholį draudžiama ir dabar. Jūs pritariate siūlymui, kad nebūtų viešai matoma alkoholio pakuotė. Reiškia, kad nusipirkęs skardinę alaus, aš jos negalėsiu neštis rankoje ir netgi skaidriame pakete? Turiu neštis taip, kad niekas nematytų?
– Taip. Tokia nuostata pasiūlyta, jai buvo pritarta.
– Dar vienas svarbus dalykas – visiškas alkoholio reklamos draudimas, išskyrus ženklinimą ant pakuočių ir informaciją pardavimo vietose. Suprantu, kad kalbama apie bet kokią reklamą televizijoje, radijuje, spaudoje, portaluose, socialiniuose tinkluose?
– Kalbama ne tik apie žiniasklaidą, bet ir išorinę reklamą. Įstatyme apibrėžta, kas nėra reklama. Tai yra pavadinimai, kurie yra pardavimo vietose arba meniu ir panašiai. Mes nekalbame apie visišką reguliavimą, kai nulupamos etiketės, niekur nerašomi pavadinimai. Viskas daroma su sveiku protu, bet mes kalbame apie pilną reklamos draudimą maksimaliai įgyvendinama apimtimi.
– Čia yra dvi problemos. Viena – visuomenės teisė gauti informaciją apie naujausius produktus. Dabar ji tokios teisės netenka. Kita problema, jau nekalbant apie žiniasklaidos pajamas iš reklamos, yra sporto rėmimas. Garsiausi sporto klubai didžiąją dalį pajamų gauna iš alaus gamintojų reklamos. O Vyriausybė pasisako, kad valstybinės įmonės neremtų profesionalaus sporto. Dabar alkoholio reklama bus visiškai draudžiama. Krepšinio komandoms, kitiems sporto klubams iškyla reali grėsmė. Ką apie tai manote?
– Aš labai abejoju, ar visuomenė gauna informaciją iš alkoholio reklamos. Niekas neuždraudžia susipažinti su informacija prekybos vietose – žmogui tikrai nereikės aklai traukti butelio iš maišo nežinant, koks tas butelis ir gerti, kas papuola po ranka. Pirkėjas galės ir etiketę perskaityti, ir iš pardavėjo gauti informacijos. Kalbant apie smulkiuosius gamintojus, didžiųjų koncernų reklama tam tikra prasme trukdo mažiesiems vietos gamintojams konkuruoti. O kalbant apie sportą, jeigu valstybė sako, kad krepšinis ar kita sporto šaka yra labai svarbu, tai Vyriausybė turi absoliučiai visus įrankius finansuoti sportą. Kad ir iš alkoholio, tabako akcizų, kuriuos gali dar šiek tiek padidinti.
– Bet ar Vyriausybė gali remti privačius krepšinio ar futbolo klubus? Savivaldybės, kurios tai traktuoja kaip miesto reklamą, remia klubus. O jei tai darytų Vyriausybė, iškiltų teisinių klausimų. Reikėtų organizuoti konkursus, juos nebūtinai laimėtų geriausi klubai, tada prasidėtų dar daugiau problemų. Jūs užsiminėte apie mažuosius gamintojus. Jie sako, kad jie ir gyvena iš viešų renginių, iš prekybos mugėse įvairių švenčių metu. Tai ir yra pagrindinis jų pajamų šaltinis, nes jie netiekia savo produkcijos į didžiuosius prekybos centrus, nes negali daug pagaminti.
Kalbant apie muges ir šventes, spręs savivaldybė. Jei ji nuspręs, kad viename ar kitame renginyje pardavinėti alkoholį nesaugu, jis nebus parduodamas.
– Kalbant apie muges ir šventes, spręs savivaldybė. Jei ji nuspręs, kad viename ar kitame renginyje pardavinėti alkoholį nesaugu, jis nebus parduodamas. Pavyzdžiui, viena savivaldybė uždraudė pardavinėti svaigalus šunų parodos metu.
– Dar vienas svarbus dalykas – alkoholio prekybos laiko ribojimas. 20 valandą vakaro jau nebus galima nusipirkti alkoholio. Kodėl?
– Tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos priemonės. Laiko trumpinimas – viena tokių priemonių. Skandinavai leidžia prekiauti iki 18 valandos, mes dar pakankamai liberaliai apsisprendžiame. Vakarinis laikas yra labiausiai susijęs su viešuoju saugumu. Paprastai vėlai vakare alkoholio eina pirkti tie, kurie jo pritrūko ir dažniausiai būdami neblaivūs. O iki 20 valandos, manau, yra labai normalu. Grįžtant iš darbo nusipirkti alkoholio yra pakankamai laiko.
– O kodėl sekmadieniais bus leidžiama prekiauti tik iki 15 valandos? Ar todėl, kad reikia ruoštis pirmadieniui, ne laikas gerti?
Sekmadienį nei kavinėms, nei restoranams niekas nedraus prekiauti alkoholiu. Jei žmogus norės išgerti, jis ras kur.
– Mes kalbame apie mažmeninę prekybą. Sekmadienį nei kavinėms, nei restoranams niekas nedraus prekiauti alkoholiu. Jei žmogus norės išgerti, jis ras kur.
– Pagal siūlymus, nusipirkus butelį alkoholio kavinėje ir jo pusę išgėrus, kitos pusės butelio nebebus galima išsinešti namo. Dabar vyninėse tai gana populiaru – žmonės pasiima su savimi neišgertą vyno butelį. Kas nuo to pasikeis?
– Tuo yra piktnaudžiaujama.
– Yra apsimestinės kavinės?
– Taip.
– Gal reikėtų taip pakeisti įstatymus, kad policija turėtų priemonių kažkaip susitvarkyti su kavinėmis, kurios pastato vieną staliuką ir turi begalę gėrimų. Iš esmės tai parduotuvė, bet vadinasi kavinė?
– Bet tada mes įsiveltume į korupcinius dalykus, kai būtų sprendžiama, kas yra apsimestinė, o kas neapsimestinė kavinė. Būtų daug interpretavimo ir asmeninio susidorojimo. Sakote, kad negalima išsinešti pusės butelio. Gal nereikia tiek daug pirkti, kad reiktų neštis? Yra įvairių šalių praktikų, kai gėrimai pilstomi į mažas talpas, kad žmonės neprisipirktų daug. Nes tikslas ir yra, kad žmogus mažiau išgertų.
– Kokius konkrečius tikslus jūs keliate šiomis priemonėmis? Priemonės, apie kurias kalbame, įsigalioja 2018 metų sausio 1 dieną. 2019 metų sausio 1 dieną turbūt reikės suskaičiuoti viščiukus – kiek sumažėjo alkoholio vartojimas, kaip pasikeitė alkoholio akcizo surinkimas?
– Viskas labai svarbu ir Vyriausybė yra apsibrėžusi rodiklius, kurių planuoja pasiekti. Tai sumažintų nuo 17,8 iki 12,4 litrų alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui iki 2020 metų. Priemonės įsigalioja skirtingu laiku. Kalbant apie reklamos draudimą, mes sakome, kad į fondą bus generuojamos papildomos įplaukos iš akcizų tam, kad valstybė žiniasklaidoje pirktų socialinę reklamą. Tokiu būdu žiniasklaida atgautų dalį prarastų pinigų. Užtat ir dėliojama į kalendorių, kad priemonės, kurioms reikia laiko, pasiruošimų, turėtų ilgesnį pasiruošimo laikotarpį. O tos priemones, kurios yra greitos, kurios nekainuoja – pavyzdžiui, pardavimo laikas, amžius nuo 20 metų, siūloma įgyvendinti maksimaliai greitai.
– Siūloma neparduoti alkoholio asmenims, jaunesniems nei 20 metų. Tačiau tokio amžiaus žmogus daugeliu atveju jau yra studentas, galintis ir privalantis ginti Tėvynę su ginklu rankoje, galintis kurti šeimą ir jau turėti vaikų. Tačiau jis negali nusipirkti skardinės alaus?
– Paaiškinsiu. Kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė priklausomybės išsivystymo tikimybė. Tai įrodyta tyrimais. Ir tai nesietina su santuoka, su tarnyba kariuomenėje, o sietina pirmiausiai su biologine branda.
– Bet tai yra tam tikra valstybės pozicija. Ką ji sako jaunam žmogui? Ar ji pripažįsta jauną žmogų kaip atsakingą individą, kuris gali pats tvarkyti savo gyvenimą, ar ji sako – visur tavimi pasitikime, išskyrus galimybę nusipirkti alaus?
– Tai visiškai nesusiję su pasitikėjimu, o su biologine žmogaus branda. Aš būčiau šalininkas ilginti amžių iki 25 metų, kai žmogus pasiekia psichologinę brandą. Bet tuo pačiu esu realistas ir suprantu, kad jei jau dėl 20 metų kyla tokios diskusijos, galima įsivaizduoti, kokios jos būtų pasiūlius 25 metus. Aš nesu tiek išprotėjęs, kad siūlyčiau dalykus, kurių niekas nepriimtų.
