Pasak ministro, kompleksinės pataisos artimiausiu metu bus pateiktos, todėl kol kas neturėtų būti svarstomos Rimantės Šalaševičiūtės Seime registruotos siauresnės pataisos, kurios suvienodintų kelių teisės aktų nuostatas.
Siūloma Seimui nesvarstyti šio įstatymo pakeitimo.
„Šita Seimo narės pataisa yra siūloma suvienodinti Civilinio kodeksos ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, įtraukiant į aplinkybes, kada gali būti asmuo priverstinai hospitalizuojamas, ir turtą, kaip galimą žalą. Siūloma Seimui nesvarstyti šio įstatymo pakeitimo, nes Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir teiks Seimui Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo naują redakciją, kurioje yra įtvirtinti analogiški pakeitimai, tai eis komplekse su visu įstatymu“, – per Vyriausybės posėdį pirmadienį sakė A.Veryga.
R.Šalaševičiūtės pataisomis Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme siūloma plėsti atvejus, kada asmuo gali būti priverstinai hospitalizuojamas – kylant pavojui ne tik paties asmens ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui.
„Pagal Civilinį kodeksą yra tos sąvokos platesnės – tai yra asmuo, kuris turi psichikos sutrikimų, gali būti guldomas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui“, – aiškino ministras.
Kaip sakoma Vyriausybės patvirtintoje išvadoje, siūlančioje Seimui nesvarstyti R.Šalaševičiūtės pataisų, nauja įstatymo redakcija bus „siūloma atsisakyti pasenusių ir pacientus diskriminuojančių įstatyme vartojamų sąvokų, suvienodinti pacientų atstovavimo reglamentavimą su Civilinio kodekso nuostatomis, numatyti fizinio suvaržymo priemonių taikymo pagrindines sąlygas, detaliai nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų (įskaitant padariusius nusikalstamą veiką) teises ir jų suvaržymo galimybes, įtvirtinti diskriminacijos draudimą, įstatymo lygiu įtvirtinti kompleksinį (komandinį) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį ir nustatyti priverstinio hospitalizavimo be teismo sprendimo terminus ir sąlygas“.
Ministerijos aiškinimu, pagal jos parengtas pataisas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam asmeniui, atsisakančiam hospitalizavimo, Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka galėtų būti taikomas priverstinis hospitalizavimas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, tik jeigu iš asmens elgesio matyti, kad yra reali grėsmė, jog jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, naujos pataisos sieks psichikos sveikatos priežiūros padaryti šiuolaikiškesnę, atitinkančią laikmečio realijas.
„Svarbiausias jų tikslas, be jokios abejonės, yra užtikrinti kokybišką paslaugų prieinamumą pacientams. Kartu su šiomis naujovėmis bus ir Seimo narės R.Šalaševičiūtės inicijuotos pataisos“, – sakė ji.
