A.Verygos teigimu, atsiras vienas koordinatorius, kuris sužiūrės, kaip teikiamos paslaugos gydymo įstaigose.
„Praeitą savaitę minėjau, kad tai bus iššūkis mūsų sistemai, jis jau yra, daliai įstaigų tenka persitvarkyti savo paslaugas. Turime ir blogų pavyzdžių, ir tokių, kuriuos sudėtinga logiškai paaiškinti. Kai kurios įstaigos atsisako pertvarkyti savo veiklą ir skirti ją koronaviruso pacientams, pateikia sąrašus priemonių, kurias reikėtų įsigyti“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, paaiškėjo atvejų, kai gydymo įstaigos kovai su COVID-19 skirtus pinigus norėtų naudoti remontui arba automobilių įsigijimui.
A.Verygos teigimu, pasitaikė atvejų, kai prašoma kelių šimtų tūkst. eurų kapitaliniam remontui, pinigų lovoms, plaučių ventiliacijai.
„Kartais susidaro įspūdis, kad iki tol gydymo įstaiga apskritai neveikė, neteikė paslaugų, nes ligoninė neturi nei lovų, nei įrangos nei rentgeno. Ne tas etapas, kai reikia atlikinėti kapitalinius remontus skyriuose“, – sakė jis.
Vėliau jis patikino, kad norų sąrašą pateikė viena gydymo įstaiga. Kuri – jis sakyti nenorėjo, pabrėždamas, jog jos atstovai turėjo save atpažinti.
A.Verygos teigimu, su įtikinėjimais vargu ar apsieisime, yra įpareigojantys mechanizmai – jos negalės atsisakyti.
Kas bus po to, kai Vilniaus regione pritrūksime lovų ir galbūt net medikų?
A.Veryga sako, kad dėl to įtraukiamos naujos gydymo įstaigos, kuriose koronaviruso ligoniai bus gydomi, jos turi medikų.
„Papildomų medikų mes iš tikrųjų iš niekur negausime“, – kalbėjo jis.
Ženkliai išaugo vyresnių žmonių sergamumas
A.Veryga piktinosi kai kurių žmonių ir verslų elgesiu, kai prieš karantiną žmonės buvo raginami švęsti.
„Neabejoju, kad rezultatus viso šito pamatysime po geros savaitės“, – sakė jis.
Anot A.Verygos, jau matome lapkričio 1-osios ilgojo savaitgalio rezultatus.
„Deja, bet tie rezultatai yra labai liūdni, nes matome, kad labai ženkliai išaugo vyresnio amžiaus asmenų sergamumas. Tai reiškia, kad nemaža dalis šių asmenų atsidurs gydymo įstaigose ir tai sukels dar didesnį krūvį medikams, bus prarasta dalis gyvybių“, – teigė jis.
Per savaitgalį susirgo 160 medikų
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė paskelbė, kad vien per praėjusį šeštadienį, sekmadienį buvo registruota 160 užsikrėtusių medikų.
„Šią dieną yra užsikrėtę 1405 sveikatos priežiūros specialistai. Tie skaičiai kiekvieną dieną didėja. Ne tik formuojasi nauji židiniai, bet ir seni plečiasi“, – kalbėjo ji.
D.Razmuvienė sutiko, kad savaitgaliais mažiau padaroma testų – pavyzdžiui, vakar atlikta tik per 4 tūkst., darbo dienomis tas skaičius yra 12-15 tūkst.
„Kas ketvirtas yra teigiamas, tas procesas dar nėra ramus“, – pabrėžė ji.
NVSC atstovė vylėsi, kad po dviejų savaičių skaičius ims mažėti.
Ieškos sprendimo dėl nesutampančių duomenų
Dėl skirtingų duomenų apie COVID-19 sergamumą Lietuvoje bus ieškoma sprendimo, tačiau klaidų išvengti nepavyks, pirmadienį kalbėjo A.Veryga.
„Šiandien kaip tik ryte apie tai kalbėjomės. Komanda yra sutarusi turėti bendrą pasitarimą su visais – tiek duomenų rinkėjais, tiek skelbėjais – kad tokių, na, nesusipratimų, duomenų išsiskyrimų būtų kaip galima mažiau“, – sakė ministras, kurį cituoja BNS.
„Bet, matyt, kad absoliučiai tikslių – iki vieno atvejo – duomenų, vargu, ar turėsim, nes žmogiškasis veiksnys, na, jis visą laiką egzistuos. Gali atsitikti tam tikrų klaidų“, – pridūrė ministras.
A.Veryga teigė suprantantis, kad „duomenų skirtumai, vėlavimai, patikslinimai, jie tikrai visuomenei didesnio pasitikėjimo nesukuria“.
„Deja, bet kuo daugiau yra duomenų šaltinių, kuo daugiau yra duomenų skelbėjų, skiriasi jų duomenų gavimo laikas, skiriasi, kada tie duomenys suplaukia, užraunami ir panašiai. Dėl to gali įvairiausių skirtumų atsirasti“, – komentavo jis.
BNS primena, kad Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, pradedantis skelbti savivaldybių švieslentę, kurioje pateikiami operatyvūs su COVID-19 pandemijos plitimu susiję sergamumo, testavimo, pasveikusiųjų ir kiti duomenys.
Vis dėlto, joje matomi tam tikri statistiniai neatitikimai. Pavyzdžiui, pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 1056 naujus koronaviruso atvejus, o Statistikos departamento žemėlapyje nurodomi 1055.
Be to, per praėjusią parą, anot SAM, atlikta apie 4 tūkst. tyrimų dėl įtariamo koronaviruso, o savivaldybių švieslentėje nurodoma, kad atlikta jų daugiau nei 5,5 tūkstančio.
Panaši situacija, pastebi BNS, ir lyginant ankstesnių dienų duomenis.
Duomenų analitikai taip pat kritikuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, jog kartais naujų atvejų nustatoma daugiau nei per parą būna atlikta testų, tačiau NVSC teigia, kad kitaip būti ir negali, nes kartais testų atsakymą žmogus gauna vieną dieną, o į centro sistemą jis patenka kitą dieną.
Programėlė jau buvo susidūrusi su nesklandumais
Ministras paskelbė, kad nuo programėlės „KoronaSTOP LT“ starto ją įsidiegė daugiau kaip 57 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Tai labai neblogai, apie 2 proc. gyventojų., Aišku, kad ji duotų maksimalų efektą, būtų gerai, jei ją įsidiegtų 60 proc. Lietuvos gyventojų. Aišku, tokių šalių kad tiek naudotųsi, sunkiai rastume“, – kalbėjo jis.
Anot A.Verygos, pavyzdžiui, Suomijoje tokią programėlę turi įsidiegę 40 proc. žmonių.
NVSC specialistė Brigita Rašimaitė teigė, kad sekmadienį programėlė buvo susidūrusi su tam tikrais nesklandumais. Ji atkreipė dėmesį, kad ne visi žmonės skaito, kas rašoma programėlėje, jie tik įsidiegę programėlę bando suvesti kodą, kuris išduodamas tik tokiu atveju, jei žmogus turi teigiamą koronavoruso testą.
Anot specialistės, programėlės konsultavimo linija dar kol kas tinkamai neveikia.
Naujų atvejų – per tūkstantis
Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1056 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė trys žmonės.
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 944 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 445 pacientai, 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Izoliacijoje šiuo metu yra 44 tūkst. 688 žmonės.
Iš 1056 naujų atvejų 305 patvirtinti Kauno, 293 – Vilniaus, 157 – Klaipėdos, 76 – Telšių, 75 – Panevėžio, 41 – Alytaus, 36 – Šiaulių, 35 – Marijampolės, 26 – Tauragės ir septyni – Utenos apskrityse.
