„Mes jau ir šiaip priėmėme pagalbą – ir logistikos, ir kitokią – iš krašto apsaugos sistemos. Žvalgybos pagalba, manau, būtų labai naudinga, atsižvelgiant į tą kontekstą, kurį dabar turim“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A.Veryga.
„Buvom įpratę gyventi tam tikromis komforto sąlygomis ir tai, su kuo susidūrėme, parodė, kad tokios žvalgybos ir tam tikro žvilgsnio į priekį reikėtų, vertinant įvarius aspektus, susijusius su sveikatos rizika. (...) Tikrai manau, kad tai yra geras momentas bendradarbiaujant su karine žvalgyba pradėti rengti specialistus, kurie galėtų rizikas vertinti“, – pridūrė jis.
Anot ministro, šiuo metu panašias funkcijas atlieka tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.
„Aišku, jų gal tikslas yra šiek tiek kitoks. Jos turėtų įspėti šalis esant tam tikroms rizikoms, bet, be abejo, šalis turėtų vertintis ir savo rizikas, kurios yra susijusios su kritine infrastruktūra, gebėjimu ją panaudoti iškilus rimtesnei grėsmei“, – kalbėjo A.Veryga.
„Kaip ir šiuo atveju mums nenumatyti atvejai – asmens apsaugos priemonių turėjimas, galimybė jų įsigyti, jų gamyba Europoje, gamybos pajėgumai Europos ekonominėje bendrijoje“, – sakė ministras.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas BNS interviu sakė, kad Lietuvos karinė žvalgyba yra pasirengusi padėti sveikatos apsaugos sistemai sustiprinti medicininės žvalgybos pajėgumus, reaguojant į koronaviruso pandemijos pamokas.
„Karinė žvalgyba gali suteikti analitinius gebėjimus ir medicininės, virusologinės rizikos įvertinimą visų grėsmių ir rizikų kontekste valstybės mastu“, – teigė AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius R.Baltrėnas.
Karininko nuomone, žvalgų analitikų pagalba civilinėms institucijoms yra realesnis kelias nei atskiro medicininės žvalgybos padalinio kūrimas.
