„Tvarka bus keičiama taip, kad gydytojai praneš apie tas reakcijas, alergines ar kažkokias kitokias. Tada pacientui vaistą bus galima pakeisti, sistemoje bus nuimama žyma, kuri dabar atsiranda automatiškai dėl pirmo paskyrimo (pigiausio vaisto – BNS). Tokiu būdu, jei bus pranešama apie šituos vaistus, kas ir iki šiol buvo privaloma daryti, tai tokių vaistų net ir rinkoje turėtų nelikti. Tada Lietuva referuos ir Europai, ir tada bus keliami klausimai vaistų gamintojams“, – sekmadienį aiškino A.Veryga.
Jei pigiausias tos pačios veikliosios medžiagos vaistas būtų pripažintas netinkamu, gydytojui išrašius naują receptą kompensuojamas būtų antrasis pigiausiųjų sąraše esantis vaistas.
Pakeistasis vaistas būtų kompensuojamas šimtu procentų, be priemokos.
„Turime išspręsti dvi problemas: pacientas gaus vaistą, kuris jam reikalingas ir būtinas, o jei yra kokių nors nekokybiškų ar negerų, apie juos pranešus mes apskritai jų atsikratysime“, – kalbėjo A.Veryga.
Procese norėtų nedalyvauti
A.Verygos patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė-Šriubėnė 15min pažymėjo, kad, jei pacientas buvo vartojęs to paties bendrinio pavadinimo vaistą ir dėl jo buvo pasireiškusi nepageidaujama reakcija, gydytojas gali žymą „pirmas paskyrimas“ nuimti.
Tai bus numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuris šiuo metu jau yra parengtas.
Gydytojas apie pacientui pasireiškusią įtariamą nepageidaujamą reakciją turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) ir tai nurodyti paciento medicinos dokumentuose.
„Tai bus numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuris šiuo metu jau yra parengtas ir pateiktas derinti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams. Jis bus pasirašytas kitą savaitę, kai ministras grįš iš komandiruotės”, – aiškino L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Tai esą daroma tam, kad pacientui, jei jam praeityje buvo pasireiškę nepageidaujami poveikiai dėl vaistų vartojimo, būtų galima kompensuoti ne pigiausią, o bet kurį kompensuojamą vaistą: „Kaip ir iki šiol, taip ir ateityje, gydytojas išrašys veikliąją medžiagą. Na, o pacientas vaistinėje galės pats pasirinkti norimą vaistą, nes jo recepte nebeliks žymos „pirmas paskyrimas.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius atsidūsta: „Geresnis variantas būtų, jei gydytojai į šį procesą nebūtų įtraukti. Tai yra didelės laiko sąnaudos. Reikėtų ieškoti kitų sprendimų.”
Pacientui naudinga, gydytojams – našta
V.Kasiulevičius sutinka: ministro A.Verygos žodžiuose yra daug tiesos. „Lietuvoje pranešimai apie nepageidaujamus poveikius yra niekingai maži“, – sutinka gydytojas.
Tačiau jis primena, kad šeimos gydytojas per dieną vidutiniškai konsultuoja apie 35 pacientus.
Pacientas gaus vaistą, o jei yra kokių nors nekokybiškų ar negerų, apie juos pranešus mes apskritai jų atsikratysime.
„Gydytojai net nespėja užpildyti dokumentų, už kuriuos skiriamas finansinis skatinimas. Užpildyti vaistų netoleravimo formą užima labai nemažai laiko. O mes ir taip apkrauti darbu, dirbame toje nuolat stringančioje elektroninėje erdvėje. Mums vėl deleguoja papildomą funkciją, o tai – didelis iššūkis. Pildai, perrašinėji receptą – kiek tai padidins eiles, kurias taip siekiama sutrumpinti?“ – retoriškai klausė V.Kasiulevičius.
Jis pasakojo, kad yra šalutinių poveikių, kurie iš tikrųjų susiję su vaisto vartojimu. Tačiau nemažai ir tokių, kuriuos lemia tik paciento psichologinė būklė ir išankstinis nusiteikimas.
„Pildyti šalutinių poveikių formą, remiantis paciento skundais, užima daug laiko. Ir kas iš to? Gali būti, kad daliai pacientų tai gali būti efektyvu, bet gydytojų bendruomenei tai – našta. Vaistų kainos ir preparato pasirinkimas turi būti ne gydytojo reikalas. Tai turi būti sprendžiama vaistinėje. Galbūt iškart reikėtų leisti pacientui be priemokos rinktis iš kelių generikų, iš kelių pigiausių vaistų. Tai būtų lengvesnis variantas“, – svarsto V.Kasiulevičius.
Trumpinamos eilės – tik ilgės?
V.Kasiulevičius atkreipia dėmesį, kad išrašius antrą pigiausią pagal kainą vaistą, pacientui jis irgi gali netikti ar nepatikti.
„Pacientui lyg ir sukuriama alternatyva, tačiau tikimybė nemokamai gauti tai, ko jis nori, labai maža. O šeimos gydytojams darbo krūvis išaugtų: viena vertus, sprendžiame eilių problemą, kita vertus – ją didiname. Gali būti, kad didelė dalis žmonių ir nesikreips – pirks nekompensuojamus vaistus. Bet dalis nepatenkintų bus, todėl gydytojai turės pildyti formas“, – aiškina pašnekovas.
Užpildyti vaistų netoleravimo formą užima labai nemažai laiko. O mes ir taip apkrauti darbu.
Jis neabejoja, kad generiniai vaistai yra geri.
„Tai, ką daro ministerija, daro ir kai kurios kitos ES šalys. Tai nėra savaime blogai. Tačiau yra tokių šalių, kurios šiuo keliu neina ir tam turi krūvą argumentų. Todėl Lietuvai idealu būtų pirmiausia išdiskutuoti procesą, o tada priimti sprendimus. Ministro vietoje suorganizuočiau apvalaus stalo diskusiją, kurioje dalyvautų medikų, įvairių sričių gydytojų, pacientų organizacijų, farmacinių kompanijų atstovai, teisininkai. Jei sprendimai būtų išdiskutuoti, nereikėtų padaryti, o paskui atsitraukti ir keisti“, – neabejoja V.Kasiulevičius.
Atvejų – vos keli šimtai per metus
L.Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžė, kad SAM rengdama šią tvarką diskutavo su medikų bendruomene ir nemažai tarėsi.
„Tas pats yra daroma ir šiuo metu, kai parengtas ministro įsakymo pakeitimas. Viceministrė K.Garuolienė šiomis dienomis planuoja susitikti su medikų bendruomenės atstovais ir aptarti, kaip būtų galima palaipsniui pratintis prie naujovių tiek medikų, tiek pacientų bendruomenei.”
Viceministrė K.Garuolienė šiomis dienomis planuoja susitikti su medikų bendruomenės atstovais.
Pernai kompensuojamuosius vaistus vartojo 1,2 mln. gyventojų, buvo išrašyta 10,3 mln. receptų.
L.Bušinskaitė-Šriubėnė atkreipė dėmesį, kad VVKT turimi duomenys rodo, jog vaistų sukeltų nepageidaujamų reakcijų kasmet registruojama labai nedaug.
Pavyzdžiui, 2017 metais patys pacientai informavo apie 224 tokius atvejus, o 2018 metais registruota apie 180 atvejų, t. y. 20 proc. mažiau.
Gydytojai kasmet pateikia apie 250 pranešimų apie nepageidaujamą vaistų poveikį.
Siekia skatinti konkurenciją
Nuo kovo 1-osios įsigaliojusi tvarka numato, kad gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po pusės metų, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Tokiu būdu vaistininkai bus įpareigoti išduoti pigiausius vaistus ir tik jie būtų kompensuojami.
Jei pacientas nenori rinktis pigiausio vaisto, gali rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.
Ministras anksčiau tikino, kad šios naujovės padės pacientams sutaupyti, skatins konkurenciją tarp vaistų gamintojų ir sumažins vaistų kainas.
Naują tvarką jau anksčiau kritikavo ir kai kurie pacientų organizacijų atstovai, ir kai kurie medikai.
Anot jų, kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo. Piktinamasi ir tuo, kad tokiu būdu ribojama galimybė rinktis ir siekiama taupyti pacientų sveikatos sąskaita.