„Tie susitarimai jau tampa tokia, sakykim, kaip ir mada ar būdu atidėti tam tikrus darbus“, – pirmadienį LRT radijui sakė A.Veryga.
Birželio 15 dieną Seimas po svarstymo pritarė Ateities komiteto inicijuotai rezoliucijai dėl Lietuvos demografijos politikos ateities.
Rezoliucija įpareigoja iki šių metų spalio 1 dienos parengti politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, kuriame būtų numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas.
„Aš tik tai noriu priminti, kad Seimas dar 2018 metais yra priėmęs tokią strategiją demografijos, migracijos ir numatęs ten tam tikras priemones“, – kalbėjo Seimo narys.
Anot jo, 2018 metais priimta strategija vis dar neįgyvendinta.
„Mes neįgyvendinom dar šito dokumento, kuris buvo sudėliotas iki 2030-ųjų metų ir jau puolam kurti ir dėlioti naujus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad į susitarimą turėtų būti įtraukta ir visuomenė, ne tik parlamentinės partijos.
Anot rezoliucijos, siekiant stabdyti depopuliacijos procesą Lietuvoje ir iki 2050–2060 metų šalyje atkurti buvusią gyventojų populiaciją, Vyriausybei siūloma imtis priemonių šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos, lietuviškosios tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo, diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos, užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos bei aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei kitų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityse.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis sako kol kas neturintis žinių, ar partijos delegavo atstovus darbo grupei dėl nacionalinio susitarimo demografijos problemoms spręsti.
Prognozuojama, kad per artimiausius septynerius metus Lietuvos gyventojų sumažės iki 2,58 milijonų. Šiuo metu šalyje gyvena 2,81 mln. žmonių.
