LRT televizija citavo A.Verygą, esą aiškinusį, kad jeigu vaistas kainuoja labai brangiai, o gyvenimo trukmės reikšmingai neprailgina, tai klausimas, ar verta tokį vaistą traukti į kompensavimą, ar vietoj to nėra paprasčiau pacientui suteikti kitą pagalbą.
Tačiau dabar tikinama, kad buvo neteisingai interpretuoti faktai.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte yra numatyta referencinė kaštų naudingumo vertė.
Tai yra pinigine verte išreikštas kaštų naudingumo analizės rezultato palyginamasis įvertis (30 tūkstančių eurų už vienus kokybiškus gyvenimo metus), kuriuo vadovaujantis priimamas sprendimas apie kokybiškais gyvenimo metais išreikštos papildomos naudos sveikatai dydžiu pagrįstų papildomų gydymo kaštų atitiktį sveikatos sistemos resursų pakankamumui ar valdymo optimalumui.
Būdamas pacientu piktintųsi
Spaudos konferencijoje A.Veryga apgailestavo, kad reikia rengti konferenciją, kurioje turi neigti viešojoje erdvėje paskleistą informaciją. Jis tikino, kad būdamas pacientu pats piktintųsi.
„Aš, matyt, būdamas pacientų vietoje, jeigu tokia informacija būtų teisinga, iš tiesų taip pat ir piktinčiausi, ir kelčiau klausimą, kaip tada yra su nemokamu, Konstitucijoje garantuojamu gydymu ir visais kitais dalykais. Gaila, bet tokios žinios skatina nepasitikėjimą ir sveikatos apsaugos sistema“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Esą tai, kad bus nustatyta gydymo kainos riba iki 30 tūkstančių eurų, yra netiesa. Anot A.Verygos, visi pacientai kaip buvo, taip ir bus gydomi toliau. Esą yra nemažai pacientų, kurių gydymo kaina viršija 30 tūkstančių eurų.
Ministro teigimu, vieno reta liga sergančio paciento gydymas per metus vidutiniškai siekia per 200 tūkstančių eurų.
„Niekas nesiruošia nei kaip nors mažinti ar atiminėti tokio gydymo. Visi pacientai yra vienodai svarbūs ir visi bus gydomi ir yra gydomi. Tiesiog, kad įsivaizduotumėte, kokios apskritai gali būti lėšos skiriamos, tai išskirtiniais atvejais vieno paciento gydymo kaina per metus gali siekti net ir milijoną eurų“, – sakė jis.
Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, kaip sakė A.Veryga, bus kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, taip pat – į LRT.
Pinigų sumos gydymui neribos
A.Verygos teigimu, ekspertų lygmeniu yra diskutuojama apie tai, kaip kuo geresnėmis kainomis nupirkti medikamentus iš vaistų gamintojų.„Pacientų gydymui skiriama pinigų suma nėra ir nebus ribojama“, – tvirtino jis.
Pacientų gydymui skiriama pinigų suma nėra ir nebus ribojama.
Anot ministro, ekspertai diskutavo apie tai, kaip būtų galima tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, kuomet yra deramasi su brangių vaistų tiekėjais dėl vaistų kainų mūsų šaliai.
„Labai gaila, kad tokie dalykai, kurie galbūt ateityje bus naudojami derybose su vaistų gamintojais, yra prilyginami tiesiogiai ir traktuojami nemokšiškai kaip paciento gydymo kaina“, – teigė A.Veryga.
Jis tvirtino, kad kaip ir kitose valstybėse, taip ir Lietuvoje, svarstoma, jog turint aiškesnes derybines pozicijas dėl apskaičiuotų vaisto sukuriamų kokybiškų gyvenimo metų, būtų galima išsiderėti geresnes kainas.
Esą SAM pareiga yra užtikrinti, kad pacientai būtų gydomi veiksmingiausiais ir saugiausiais vaistais, o ne bet kokiais, kuriuos siūlo farmacininkai, siekdami gauti pelno.
Naudotų deryboms su vaistų gamintojais
A.Veryga pažymėjo, kad kalbama ne apie paciento gydymo kainą, bet kriterijus, aiškius ir vaistų gamintojams. Visos šalys yra nusistačiusios panašius kriterijus. Lietuva, anot A.Verygos, kol kas neturėjo tokios metodikos.
A.Veryga sakė, kad šiuo metu pacientams yra kompensuojama apie 500 veikliųjų medžiagų. Jis tikino, kad laukiama 1,3 tūkstančio vaistų atėjimo. Tam dėliojami kriterijai, kokius vaistus kompensuoti pirmiausia, nes visų vaistų vienu metu neįpirksime.
„Tam mums reikia nusistatyti tvarkas, kompensavimo tvarkas, mechanizmus, kaip su vaistų gamintojais derėtis dėl visų tų naujų vaistų, kurie atkeliaus į šalį ir jie visi bus brangūs vaistai, juos visus reikės pacientams kompensuoti. Mes turime turėti tvarkas, kurias jau labai seniai turi kitos valstybės. Tai dėl to yra diskutuojama ekspertų lygyje, kaip vis dėlto efektyviau nupirkti pačius brangiausius vaistus pacientams, bet jokiais būdais neribojant vienam pacientui skiriamos gydymo sumos“, – aiškino jis.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, neteisingai buvo interpretuota informacija apie sveikatos technologijų vertinimo metodikas. Ji aiškino, kad kuriama sistema, kuri leis atrinkti ir kompensuoti tuos vaistus, kurie gydo ir išgydo.
„Visi suprantame, kad labai sudėtinga įvertinti tikrąją vaisto duodamą naudą. Kai reikia palyginti vieno vaisto kainą, tarkime, su kito vaisto kaina, tam reikalingi tam tikri išvestiniai duomenys. Šiuo atveju paėmus tam tikrus techninius rodiklius, kurie vartojami derybose su vaistų gamintojais, lyginant vaistų kainas, buvo padaryta interpretacija ir neteisingai panaudoti duomenys ir paskelbti“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė.
30 tūkstančių eurų suma – išvestinis skaičius, apskaičiuojamas įvertinus vaisto kainą. Tai – būdas pamatuoti vaistų naudingumą, siejant tai su jo kaina.
Esą rodiklis padėtų Lietuvai atsirinkti ekonomiškai naudingiausius ir efektyviausius vaistus. Tai būtų kriterijus, naudojamas su derybose su vaistų gamintojais. Pasak K.Garuolienės, jeigu neturėtumėme tokių kriterijų, vaistų kainos galėtų būti begalinės.
„Tokias metodikas turi nusistačiusios šalys, kuomet, esant ribotoms finansinėms galimybėms ir labai daug kompensavimui pateiktų vaistų, tenka spręsti, kuriuos vaistus pradėti kompensuoti pirmiausia, kuriuos vėliau ir kaip atrinkti tuos, kurie galėtų išgelbėti daugiausia gyvybių.
O neveiksmingi ar mažai veiksmingi vaistai neturėtų būti kompensuojami, jei neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, net ir nustačius kažkokią sumą vienam medikamentui, išimtys taikomos, jei jos gali išgelbėti gyvybes“, – kalbėjo K.Garuolienė.
Kompensuojamiems vaistams – per 200 mln. eurų
Kaip pranešė LRT televizija, Seime kelią skinasi nauja vaistų kompensavimo tvarka – SAM ketina nustatyti paciento gydymo kainos ribą – 30 tūkstančių eurų. Ją viršijus, būtų nerekomenduojama kompensuoti medikamentų.
Nors ministerija žada atsižvelgti į kiekvieno ligonio būklę, vaistų gamintojai ir pacientų organizacijos kritikuoja bei sako, kad tokiu būdu ligoniai gali negauti jiems reikalingų vaistų.
Pagal siūlomus pakeitimus, ketinama išsamiai vertinti ne tik vaistų poveikį sveikatai, bet ir jų ekonominę naudą.
Taip pat numatoma, kad komisijoje, kuri sprendžia dėl kompensavimo, būtų ne keturi, o šeši gydytojai.
Šie pakeitimai esą toliau bus svarstomi Seime.
Ligonių kasa skaičiuoja, kad iš viso valstybė pernai kompensuojamiems vaistams išleido daugiau nei 200 mln. eurų.
SAM tvirtina, kad paskleista klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija, jog vieno paciento gydymui skiriama pinigų suma bus ribojama iki 30 tūkstančių eurų.
„Tai yra melaginga informacija, kuri sukėlė nerimą daugeliui mūsų šalies pacientų. SAM užtikrina, kad nėra ir neplanuojama nustatyti ribų vieno paciento gydymo kainai, nes žmogaus gyvybė yra neįkainojama ir apie tai negali būti net diskutuojama.
Todėl SAM kviečia neklaidinti ir negąsdinti pacientų, nes jokia tvarka nėra patvirtinta ar registruota, o pacientų gydymo suma nėra ir nebus ribojama. Viešoje erdvėje paskleista informacija yra neteisingas faktų interpretavimas, iškreipiant skaičius, kurie planuojami naudoti derybose su gamintojais dėl vaistų kainų mūsų šaliai prieš juos įtraukiant į kompensavimo sistemą“, – tvirtina SAM atstovai.