Pasak ministro, kriminalizavus narkotikų laikymą žmonės pradės bijoti kreiptis pagalbos, o teistumas turėtų pasekmių ateityje iš priklausomybių išsivadavusiam žmogui.
„Jeigu tai yra labai kriminalizuota, žmonės bijo kreiptis pagalbos, pats vartojimas tada labai stigmatizuojamas, galų gale mes žmogui savotiškai uždarome susitvarkius tą problemą daug ką gyvenime daryti. Nes baudžiamoji atsakomybė yra labai griežta priemonė“, – BNS sakė ministras.
Jis sakė pritariantis liberalės Aušrinės Armonaitės registruotoms pataisoms, kurios atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų perrašytų iš Baudžiamojo kodekso į naująjį nuo sausio įsigaliojantį Administracinių nusižengimų kodeksą. Pagal dabartines nuostatas, nuo sausio ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą galėtų būti taikoma tik baudžiamoji atsakomybė.
„Iš esmės čia kalbama apie tam tikrą dekriminalizavimo elementą, kai žmogus už laikymą ir vartojimą baudžiamas labiau administracine tvarka negu baudžiamąja atsakomybe. Tai aš tam pritarčiau. Mes turbūt turėtume atskirti vartotoją, kuris yra dažnu atveju priklausomas ir ligonis, ir jį reikia ne į kalėjimą sodinti, bet gydyti ir suteikti pagalbą. Čia aš daugiau matau erdvės ir probacijai, ir visokioms kitokioms priemonėms, bet ne Baudžiamajam kodeksui. Baudžiamasis kodeksas turėtų veikti visų pajėgumu ten, kur yra užsiiminėjama platinimu ir kitų žmonių įtraukinėjimu į šituos reikalus. Mano supratimu, nereikėtų čia griežtinti ir nereikėtų žmonių kišti į kalėjimą, juos reikėtų gydyti ir padėti jiems“, – pataisas įvertino ministras.
E.Misiūnas skirtumo nemato
Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako nematantis didelio skirtumo, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė grės už tokią veiką, nes bus taikomos piniginės, o ne su laisvės atėmimu susijusios sankcijos.
„Pasaulyje, Vakarų Europoje nėra Administracinių nusižengimų kodekso ar atskirai Baudžiamojo kodekso. Tai yra bendras Baudžiamasis kodeksas, kuris apima ir administracinius nusižengimus. Todėl nieko nėra blogo, jeigu palaipsniui tam tikros administracinės dabar esančios Administracinių nusižengimų kodekse veikos yra kriminalizuojamos ir perkeliamos į Baudžiamąjį kodeksą. Svarbiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios yra nustatytos nuobaudos, nes nuobaudos šiuo atveju, tiek buvusios Administracinių pažeidimų kodekse, tiek dabar perkėlus tą veiką į Baudžiamąjį kodeksą, išlieka piniginės baudos. Nėra taikomos realios laisvės atėmimo bausmės“, – per Vyriausybės valandą Seime šią savaitę sakė E.Misiūnas.
Pokyčiai nuo sausio
Liberalė A.Armonaitė registravo pataisas, į Administracinių nusižengimų kodeksą perrašančią dabar galiojančią nuostatą, kad už turimą nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo platinti grėstų administracinė, o ne iš karto baudžiamoji atsakomybė. Naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja nuo sausio.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo metu yra straipsnis dėl atsakomybės už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Už tai gresia 60–300 eurų bauda su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu.
Tuo tarpu nuo sausio įsigaliojančiame Administracinių nusižengimų kodekse lieka tik straipsnis už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nelieka sankcijos už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą.
„Taigi už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą net nedideliais kiekiais iš karto būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pataisų aiškinamajame rašte teigia A.Armonaitė ir sako, kad tokia bausmė būtų neproporcingai didelė.
Šiuo metu už nedidelio kiekio narkotikų laikymą gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
