Prieš kurį laiką PSO paskelbė, kad lietuviai alkoholio išgeria daugiausiai pasaulyje – pernai vienam Lietuvos gyventojui nuo 15 metų teko vidutiniškai net 18,2 litro absoliutaus alkoholio.
Tačiau vėliau savo skaičius paskelbęs Statistikos departamentas nurodė, kad lietuviai išgeria net 5 litrais mažiau – 2016-aisiais tai sudarė kiek daugiau kaip 13 litrų vienam asmeniui.
PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė nurodė keletą priežasčių, kodėl taip skyrėsi skaičiavimai.
Anot jos, viena jų – skiriasi nacionaliniai ir PSO vertinimai dėl neapskaitomo alkoholio suvartojimo. Šiai kategorijai priskiriamas namuose gaminamas, nelegaliai platinamas alkoholis, alkoholis, neskirtas vartojimui gėrimuose ar nelegaliai gabenamas per sienas.
„Gana sudėtinga labai tiksliai įvertinti neapskaitomo alkoholio kiekius, todėl PSO naudoja metodus, kurie leidžia palyginti šalis“, – teigė I.Zurlytė.
Išsiaiškinti, ką apklausia PSO – neįmanoma misija
Ji 15min yra sakiusi, kad vienas iš būdų PSO sužinoti nelegalaus alkoholio kiekius šalyse – ekspertų iš šių šalių apklausa.
Tačiau kaip PSO atrenka ekspertus, kiek jų buvo apklausta renkant naujausią statistiką, I.Zurlytė pasakyti negalėjo, nes tai nusprendžiama ne biure Lietuvoje.
Nelegalaus alkoholio suvartojimą modeliuoja ekspertai iš PSO pagrindinės būstinės Ženevoje.
„Nelegalaus alkoholio suvartojimą modeliuoja ekspertai iš PSO pagrindinės būstinės Ženevoje“, – 15min teigė ji.
Vėliau 15min gavo atsakymus iš PSO pagrindinės būstinės.
„Ekspertai, dalyvavę apklausoje buvo pasirinkti atsižvelgiant į jų patirtį alkoholio vartojimo ir susijusios žalos srityje pagal publikacijas, pranešimus konferencijose ir pan.“, – teigiama juose.
Anot PSO, Lietuvoje buvo apklausiama iki 5 ekspertų.
„Visi Lietuvos ekspertai buvo labai nuoseklūs/vieningi savo vertinimuose, ir įvairiais metais vykdytose apklausose įvertinę, kad neapskaitomas alkoholis sudaro maždaug 16 proc. be didesnių skirtumų tarp ekspertų“, – teigia PSO.
Tačiau ekspertai liko neįvardinti, paaiškinus, kad jų anonimiškumas yra vienas iš metodologijos reikalavimų.
A.Veryga prasitarė pats
Tačiau paaiškėjo, kad vienas iš PSO apklaustų ekspertų buvo A.Veryga, apie tai jis prasitarė 15min.
Sveikatos apsaugos ministras atskleidė, kad jam teko pildyti PSO klausimyną. Toks yra ekspertų apklausos būdas.
Tačiau per atstovę spaudai Liną Bušinskaitę-Šriubėnę paprašytas papasakoti daugiau, ministras detalių atskleisti nenorėjo.
„Pasak ministro, anksčiau jam yra tekę PSO teikti savo kaip eksperto nuomonę, kiek Lietuvoje galėtų būti suvartojama neapskaityto alkoholio kiekvienoje gėrimų grupėje. Taip pat buvo prašoma nurodyti nuorodas ir šaltinius, kuriuose būtų nurodoma ar toks neapskaitytas alkoholis buvo vertintas šalies mastu“, – 15min atsiųstuose atsakymuose teigė ministro atstovė spaudai.
Anot jos, plačiau apie šias metodikas pakomentuos PSO ekspertai, kurie birželio viduryje atvyksta į Lietuvą.
L.Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžė, kad už ekspertinės nuomonės išsakymą PSO ekspertams jokio užmokesčio nemoka. „Tad ir šiuo atveju taip tikrai nebuvo“, – pabrėžė ji.
A.Veryga nenorėjo atskleisti, į kokius dar ekspertus buvo kreiptasi dėl konkrečių duomenų, nuomonių ar vertinimų. Taip pat nebuvo atsakyta į 15min klausimą, kokiais duomenimis ministras rėmėsi pildydamas klausimyną.
„A.Veryga daugelį metų dirbo priklausomybės ligų srityje ir yra vertinamas ekspertas alkoholio, tabako vartojimo ir kitais klausimais. Tad natūralu, kad šiomis temomis yra tekę ne kartą pasisakyti bei diskutuoti ir su kitų autoritetingų institucijų ekspertais“, – teigiama 15min atsiųstame atsakyme.
Prieš tapdamas ministru A.Veryga 2008 buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas, 2009 – 2012 m. Premjero visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais. 2011 metais pradėjo eiti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto (PSO bendradarbiaujančio centro) vadovo pareigas.
Ekspertų apklausa – ne vienintelis šaltinis
Aiškindamasi nelegalaus alkoholio kiekius konkrečioje šalyje PSO remiasi ne tik ekspertų apklausa. Pasak I.Zurlytės, pirmenybė teikiama reprezentatyvioms apklausoms bei specifiniams empiriniams tyrimams.
Anot PSO biuro Lietuvoje vadovės, kiti galimi duomenų šaltiniai: netiesioginiai skaičiavimai remiantis apsinuodijimo alkoholiu ir kitais sužalojimų rodikliais.
Kaip teigiama PSO 15min atsiųstame atsakyme, apskaičiuodama neapskaitomo alkoholio suvartojimą PSO siekia naudoti nuoseklius metodus, kurie būtų palyginami įvairiose šalyse ir remiasi įvairiais informacijos šaltiniais.
„Siekiant padidinti PSO vertinimų patikimumą/atitikimą tikrovei dėl neapskaitomo alkoholio suvartojimo, buvo imtasi papildomų pastangų kartu su Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centru, kuris yra PSO bendradarbiavimo centras“, – teigiama atsakyme.
PSO pabrėžia, kad vienas iš metodų duomenų patikimumui neapskaitomam alkoholiui buvo modifikuotas „Delphi“ metodas.
Naudojant šį metodą pasirinktieji ekspertai apklausiami daug kartų raštu.
