Pagal patobulintą kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, kai išduodamas pigiausias sąraše esantis vaistas, nuo liepos 1-osios bus nustatytas ilgesnis laikotarpis, po kurio pacientui vėl būtų išduodami ekonomiškiausi kompensuojamieji vaistai.
Ekonomiškiausias kompensuojamasis vaistas pacientams bus išduodamas jį paskyrus pirmą kartą arba po ilgesnio kaip 12 mėn. laikotarpio. O sutrikus ekonomiškiausio vaisto tiekimui ir vaistinėms neturint galimybių jo užsakyti, pacientams bus išduodamas kitas tos pačios veikliosios medžiagos ir dozuotės mažiausios kainos vaistas.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kasdien savo svetainėje skelbs vaistų sąrašą, kurių nėra prekyboje. Matydami sąrašą ir vaistus, kurių nėra, vaistininkai iškart galės išduoti antrą pagal ekonomiškumą vaistą. Jokių administracinių ar biurokratinių kliūčių tam esą neturės būti.
Šie pokyčiai įsigalioja nuo liepos 1 dienos.
Tvarka nebus taikoma biologiniams medikametams, mažo terapinio indekso vaistams, tarkime, tiems, kurie skiriami epilepsijai gydyti.
Daliai pacientų tvarka neaktuali
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuos pokyčius paskatino dialogas su pacientų organizacijomis, medikais bei vaistininkais.
„Pirmasis paskyrimas“ nėra taikomas nuolat vartojamiems vaistams, todėl lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ši tvarka neaktuali.
„Atsižvelgėme į partnerių siūlymus ir dvigubai – nuo 6 iki 12 mėnesių – prailginome pertrauką, po kurios pacientui vėl būtų išduodami ekonomiškiausi kompensuojamieji vaistai. Priminsiu, kad „pirmasis paskyrimas“ nėra taikomas nuolat vartojamiems vaistams, todėl lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems jau yra parinkti tinkami vaistai, ši tvarka neaktuali“, − pažymėjo ministras A.Veryga.
Rekomenduoja pasitikėti gydytojais
„Pirmojo paskyrimo“ sistema, įsigaliojusi nuo šių metų kovo 1 dienos, buvo įdiegta remiantis kitų šalių patirtimi mažinant pacientų išlaidas vaistams, ir skirta skatinti generinių vaistų vartojimą, padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu.
SAM atkreipia dėmesį, kad tokia praktika taikoma Latvijoje jau nuo 2012 metų. Tai latviams padėjo ne tik pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc., bet ir paskatino didesnę konkurenciją tarp gamintojų ir, pavyzdžiui, Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos sumažėjo 46 proc.
Rekomenduoju pasitikėti gydytojais ir nevengti mažiausios kainos vaisto.
SAM užtikrina, kad visi tos pačios veikliosios medžiagos, to paties stiprumo ir farmacinės formos generiniai vaistai, tiek pigiausi, tiek daugiausiai kainuojantys, iš esmės yra vienodi, tokios pačios kokybės ir saugumo, o skiriasi tik pagalbinės medžiagos, pakuotė, tablečių spalva ar forma.
„Savo praktikoje pastebėjau, kad beveik visiems pacientams tinka pirmojo paskyrimo metu skirti ekonomiškiausi vaistai. Svarbiausia jų sudedamoji dalis – veiklioji medžiaga, o jos poveikis visiškai nepriklauso nuo vaisto kainos. Permokame už nereikšmingas kitas sudėtines medžiagas, pakuotę ir pan. Todėl tikrai rekomenduoju pasitikėti gydytojais ir nevengti mažiausios kainos vaisto“, – kalbėjo Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė.
Pristatė kitų Europos šalių patirtį
Generiniai vaistai gaminami laikantis tų pačių kokybės standartų, kurie taikomi ir originalių vaistų gamybai. Todėl pacientai turėtų drąsiai rinktis pigesnius vaistinius preparatus, o ne permokėti nepagrįstai už lygiaverčius, tačiau brangesnius vaistinius preparatus. Suomijoje 90 proc. pacientų renkasi generinius vaistus. Ekonomiškiausių vaistų vartojimą skatina ir kitos Europos valstybės.
Jungtinėje Karalystėje vaistinių tinklas perka vieną pigiausią vaistą, kurį ir parduoda pacientams, o Vokietijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti vieną iš trijų pigiausių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistų.
Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti pigiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.
Skandinavijos ir kitose šalyse vykdoma dar intensyvesnės konkurencijos skatinimo priemonės. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje yra privaloma „generinė substitucija“, t. y. nepriklausomai kokiu (bendriniu ar konkrečiu) pavadinimu išrašytas vaistas, vaistinė turi išduoti generinį.
Europos Komisijos ataskaitoje apie konkurencijos teisę farmacijos sektoriuje taip pat akcentuojamas vaistininkų įpareigojimas išduoti pigiausią vaistą, kaip vienas iš būdų mažinti vaistų kainas ir didinti jų prieinamumą.
Reaguos į pacientų skundus
Liepos 1 dieną taip pat baigiasi pareinamasis laikotarpis, medikams ir vaistininkams suteiktas siekiant užtikrinti sklandų gydymo įstaigų bei vaistinių darbą išduodant kompensuojamuosius vaistus su „pirmojo paskyrimo“ žyma.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko Gyčio Andrulionio teigimu, bendromis VVKT ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) pastangomis bus siekiama užtikrinti, kad vaistinės laikytųsi tvarkos, ir operatyviai reaguojama į gautus pacientų skundus dėl šios tvarkos pažeidimų.
„Tik kai sutrikimas nustatomas Lietuvos mastu, vaistas įtraukiamas į sąrašą. Ir dabar įsigaliojusiame kainyne yra daugiau nei 20 pozicijų, kai pigiausio vaisto tiekimas yra sutrikęs“, – teigė G.Andriulionis.
Tobulino atsižvelgę į pastabas?
„Pirmojo paskyrimo“ receptinių vaistų išdavimo tvarka buvo tobulinama keletą mėnesių – prieš tai ji įsigaliojo kovo 1-ąją, tačiau netrukus buvo atšaukta dėl kilusios kritikos.
Tvarką kritikavo ir kai kurie pacientų organizacijų atstovai, ir dalis medikų. Anot jų, kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo, todėl jie piktinosi, kad tokiu būdu ribojama galimybė rinktis ir siekiama taupyti pacientų sveikatos sąskaita.
Teigiama, kad pigiausio kompensuojamojo vaisto išdavimo tvarka buvo patobulinta, atsižvelgus į pacientų, medikų ir vaistininkų pasiūlymus bei pastabas.
