Neseniai paaiškėjo, jog COVID-19 užsikrėtė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Viktoras Pranckietis ir Jonas Varkalys. Daliai parlamentarų teko izoliuotis.
„Situaciją, kuri šiuo metu yra Seime, vienareikšmiškai galime pavadinti židiniu“, – penktadienį nuotolinės spaudos konferencijos metu nurodė A.Veryga ir Parlamentui pasiūlė savo vadovaujamos ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pagalbą valdant virusą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kambarys, baras ir klasė: kaip koronavirusas platinamas oru
Siūlo stabdyti darbą be išimčių
Į tai, kad COVID-19 plinta Seime, sureagavo ir jo vadovybė. Seimo valdyba greta Parlamento rūmų numatė įsteigti COVID-19 mobilų punktą, imtis reguliaraus, kassavaitinio parlamentarų ir Seimo kanceliarijos darbuotojų testavimo.
Taip pat numatyta Seimo plenarinių posėdžių salėje įrengti pertvaras tarp Seimo narių darbo vietų, parlamentarų bus prašoma nesibūriuoti, mažiau vaikščioti po salę.
Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas A.Veryga pareiškė, jog to neužtenka. Jo įsitikinimu, Seimo darbą reikia stabdyti nepaisant to, jog kitą savaitę jame nusimato svarbūs balsavimai.
Tikrai nereikėtų spekuliuoti nuotoliniu darbu.
„Priemonių reikia imtis nedelsiant. Rekomenduojama stabdyti Seimo darbą porai savaičių be išimčių. Noriu akcentuoti, kad tikrai nereikėtų spekuliuoti nuotoliniu darbu ar panašiais dalykais, kuriuos Seime dar reikėtų priimti ir tai užtruktų“, – kalbėjo A.Veryga.
„Neužteks tiesiog peržiūrėti sėdėjimą Seimo narių, kažkaip kitaip juos išsodinti. Yra aiški rekomendacija stabdyti darbą dviem savaitėms, kol židinys bus suvaldytas“, – pridūrė jis.
Ministras: nesu konstitucinių detalių žinovas
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė valdančiųjų pasiūlytą konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. Pagal Seimo statutą, kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti turi įvykti ne vėliau kaip per savaitę, tai yra, ne vėliau kaip ateinantį ketvirtadienį.
Po to, Seimui patvirtinus ministrą pirmininką, jis, pagal Konstituciją, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo Seimui turi pristatyti sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikti svarstyti jos programą.
Tad kaip dabar galima stabdyti Seimo veiklą? A.Veryga atsakė, jog į terminus įmanoma sutilpti.
„Tikrai nesu labai geras visų šitų konstitucinių detalių žinovas. Manau, kad tą turėtų įsivertinti Seimo valdyba, pasitarusi su Seimo teisininkais.
Kiek man teko kalbėtis, lyg ir būtų galimybė tilpti į terminus, nes, berods, iki gruodžio 25-osios šitie procesai turi būti užbaigti. Gal daugiau įtampų yra dėl biudžeto. Bet bet kokiu atveju reikia ieškoti sprendimų“, – kalbėjo ministras.
-
Niūrus COVID-19 rekordas Lietuvoje: per parą nustatyti 2272 nauji atvejai, naujas židinys – Seimas, virusas plinta ligoninėse, šeimose, mirė 16 žmonių
-
Seimas kol kas dirbs įprastai, pirmadienį – masinis parlamentarų tyrimas
-
Seimo pirmininkė: bandysime įtikinti kolegas, kad reikia įteisinti nuotolinį Seimo darbą
-
COVID-19 iššūkiai Vilniuje: įsitraukia regiono ligoninės, prie gydymo jungiasi savanoriai
Pasak ministro, dvi savaites Seime neturėtų vykti plenariniai posėdžiai, kitas darbas. Be to, jis pažymėjo, jog čia dirba daug rizikos grupėje esančių asmenų, kuriems užsikrėtimas COVID-19 būtų ypač pavojingas.
Išbandymas valdantiesiems
„Dabar svarbiausia turėtų būti sergančiųjų COVID-19 ir turėjusiųjų su jais kontaktą izoliacija visam viruso inkubaciniam laikotarpiui, kol paaiškės užsikrėtusieji ir sirgusieji. Tikrai ne sprendimas yra tiesiog testavimas prieš posėdžius, nes tam tikrą laikotarpį <...> net ir esant neigiamam testui žmogus gali būti jau užsikrėtęs“, – aiškino ministras.
Valdančiųjų veiksmai stabdant Seimo darbą, jo įsitikinimu, būtų lyg įrodymas, jog naujoji valdžia COVID-19 padėtį gebės valdyti ir nacionaliniu mastu.
Tai galėtų parodyti, jog esate pasirengę situaciją valdyti daug didesniu masteliu.
„Valdančioji dauguma ne kartą yra akcentavusi, kad turi planą, kaip valdyti koronavirusą Lietuvoje. Tai noriu pakviesti visus pradėti nuo mažesnės, paprastesnės plano dalies, tai yra, židinio suvaldymas Seime, ir tai pademonstruoti realiame gyvenime, dabar yra tam proga.
Tai galėtų parodyti, jog esate pasirengę situaciją valdyti daug didesniu masteliu, tai yra, valdyti situaciją ne tik Parlamente, bet ir visoje šalyje“, – dėstė A.Veryga.
Parlamentas dar pavasarį bandė įteisinti nuotolinį Seimo darbą, bet tam nepritarta. Pats A.Veryga balsavimo metu susilaikė.
„Nuotolinio darbo metu, pagal tuos modelius, kurie buvo siūlomi, turėtų susirinkti bent jau balsavimams, tai reiškia, kad jie fiziškai būtų patalpose, susirinktų, bendrautų, kontaktas nenutrūktų“, – teigė ministras.
Teigia, kad karantinas veikia
Bendrai vertindamas situaciją Seime, A.Veryga teigė, jog parlamentarai elgėsi neatsakingai, kai turėjo kontaktų su užsikrėtusiais, o vis tiek susitiko su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.
„Tai yra neatsakingo elgesio pavyzdys ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste. Dar kartą naująją Seimo vadovybę noriu paraginti elgtis labai atsakingai ir parodyti pavyzdį visiems Lietuvos gyventojams“, – mokė A.Veryga.
Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, šalyje galioja karantino režimas. Karantinas numatytas iki lapkričio 29-osios. A.Veryga anksčiau teigė, jog toks režimas bus pratęstas bent trims savaitėms.
Ar jis bus griežtesnis, priklausys nuo COVID-19 plitimo, tikino ministras. Jis taip pat pažymėjo, jog įvestas karantinas duoda rezultatą, nes infekcijos plitimas lėtėja, nors atvejų vis dar labai daug.
Nenorėkim, kad per savaitę ar dvi viskas grįžtų į senas vėžes.
„Nenorėkim, kad per savaitę ar dvi viskas grįžtų į senas vėžes, todėl, kad daug žmonių yra užsikrėtę, dalis nežino, kad yra užsikrėtę ir platina ligą. Ir tie skaičiai, kuriuos matom dabar, visgi yra panašus į praėjusios savaitės skaičius. Jie nebedvigubėjo, kad buvo įprasta matyti <...>, tai reiškia, kad karantinas veikia, duoda efektą.
Ar jis bus pakankamas, ar nepakankamas, matyt, dar teks luktelėti. Jeigu skaičiai pradės kristi, vertinsim kaip pakankamą. Jeigu skaičiai liks tokie patys aukšti ir išliks toks pats didelis krūvis gydymo įstaigoms, teks priemones griežtinti, bet koks tas sugriežtinimas bus, aš dar negalėčiau pasakyti“, – komentavo A.Veryga.
Ligoninėse – dar prieš karantiną užsikrėtę pacientai
Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė, mokslininkė Ligita Jančorienė sakė, jog gydymo įstaigos, kuriose šiuo metu dėl didžiulio COVID-19 pacientų skaičiaus situacija išlieka įtempta, vis dar gydo prieš karantiną užsikrėtusius ligonius.
„Mes jau puikiai žinome, kad nuo to, kai prasideda karantino reikalavimų įsigaliojimas, tai rezultatus galima pajusti maždaug po dviejų-trijų savaičių, kartais ir vėliau“, – dėstė profesorė. Jos pasisakymą cituoja BNS.
„Kaip tik tuo metu, iki karantino įsigaliojimo pradžios, buvo pati didžiausia rizika užsikrėsti ir tie žmonės, kurie užsikrėtė, jų teigiamas testas galėjo tapti teigiamas tik po penkių-septynių, kartais ir 10 dienų, kad jie pradėtų sirgti praeina irgi maždaug savaitė, kartais dvi savaitės, todėl mes kol kas dar dirbame su pasekmėmis, kurios prasidėję nuo laikotarpio iki karantino paskelbimo, tačiau dar vis tiek inertiškai ta banga sergančiųjų visgi yra didelė“, – teigė profesorė.
Pasak jos, dauguma atvykstančių žmonių nurodo, jog užsikrėtė nuo mokyklinio amžiaus vaikų ar sportavusių artimųjų.
Prasidėjus karantino reikalavimams ne iš karto tie rezultatai gali būti pastebėti.
„Ta grandinė tiesiog tęsiasi. Manau, kad prasidėjus karantino reikalavimams ne iš karto tie rezultatai gali būti pastebėti“, – sakė L.Jančorienė.
Ji teigė palaikanti idėją karantiną tęsti ir net ieškoti galimybių jį sugriežtinti.
Įvežtinių atvejų beveik nėra, plitimas – židiniuose
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. Ji bendrai įvertino COVID-19 plitimo kelius.
„Ir toliau stebime židininį plitimą. Tendencijos ir toliau išlieka tokios, kad dauguma atvejų fiksuojami tiems asmenims, kurie žino, jog užsikrėtė po kontakto su jau užsikrėtusiu asmeniu. Tokių, pirminiais duomenimis, lapkritį turime apie 70 proc.“, – sakė ji.
Įvežtinių COVID-19 atvejų skaičius, G.Gargasienės žiniomis, nesiekė 1 proc. skaičiuojant nuo patvirtintų atvejų, o tokių atvejų, kai užsikrėtimo grandinė nenustatyta, yra apie 30 proc.
NVSC duomenimis, COVID-19 dažniau užsikrečia darbingo amžiaus asmenys.
„Asmenys iki 19 metų sudaro 7,5 proc. [užsikrėtusiųjų], nuo 20 iki 35 metų – 25,5 proc., nuo 36 iki 60 metų – 47 proc., ir vyresni nei 61 metų amžiaus – 20 proc.“, – vardijo G.Gargasienė.
Serga medikai, mokiniai
Šiuo metu, jos žiniomis, COVID-19 serga 2476 medikai.
„Šiuo metu vis dar serga 2476. Per rugsėjo-lapkričio mėnesius iš viso buvo patvirtinta 3121 atvejis sveikatos priežiūros specialistams“, – nurodė G.Gargasienė, pridūrusi, jog iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatyta 3540-čiai medikų.
Šalies mokyklose ir darželiuose koronavirusu serga beveik 1,3 vaikų, dar daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų.
„Šiuo metu vis dar serga beveik 1,3 tūkst. vaikų ir virš 1 tūkst. gydymo įstaigų darbuotojų“, – teigė G.Gargasienė.
Nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio 19 dienos iš viso, jos žiniomis, ugdymo įstaigose nustatyti 3254 COVID-19 atvejai: 1798 vaikams, beveik 1,5 tūkst. – ugdymo įstaigų darbuotojams.
Dar 640 infekcijos atvejų nuo rugsėjo patvirtinta aukštųjų mokyklų studentams.
Spaudos konferencija iš ministerijos:
Atvejų rekordas
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2 tūkst. 272 nauji COVID-19 ligos atvejai. Tai – didžiausias iki šiol nustatytas paros atvejų skaičius.
Iš viso COVID-19 šalyje užsikrėtė daugiau kaip 42 tūkst. žmonių, daugiau kaip 10 tūkst. jų pasveiko.
Nuo COVID-19 mirė 357 užsikrėtę žmogus.
Šios savaitės pabaigoje šalies ligoninėse turėtų būti gydoma apie 2 tūkst. pacientų, užsikrėtusių COVID-19. Tai – Vyriausybės prognozė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Ingos Cechanovičienės teigimu, maždaug dviem trečdaliams šių žmonių reikės deguonies terapijos ar dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Ji taip pat nurodė, jog šalyje artėjama link ligoninėse gydomų pacientų piko, bet padėtis – kontroliuojama.
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse nuo koronaviruso iš viso gydomi 1437 žmonės, 109 iš jų – reanimacijoje.
