A.Veryga: dėl koronaviruso išsityrė 3 tūkst. žmonių, karantiną siūlys pratęsti, bet svarsto labiau atverti sienas

Spaudos konferencijoje naujausią informaciją pristatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė ir Lietuvos kariuomenės atstovas SAM Ekstremalių situacijų operacijų centre Aurimas Guščius.

Ją žiūrėkite čia:

„Planų visiškai atšaukti karantiną tikrai nėra“, – sakė A.Veryga, tačiau sakė, kad paties žodžio „karantinas“ nereikėtų bijoti, esą sąlygos vis labiau lengvėja.

„Aišku, karantinas yra būtinas tam, kad mes galėtume valdyti infekciją, kurią iki šiol sekėsi valdyti gerai. Jei atšauksime, mes visų tų įrankių nebeturėsime ir nebegalėsime daugybės priemonių priimti ir laikytis“, – kalbėjo ministras.

A.Veryga tikino negalintis pasakyti, kiek laiko dar bus privaloma dėvėti veido kaukes. Jis tikino siūlysiantis Vyriausybei karantiną pratęsti dar dviem savaitėms. O kas dar gali būti leidžiama?

„Daugiausia kalbama apie judėjimą per sienas. (...) Kalbasi ir premjerai Baltijos šalių. Greičiausiai, kad gal ar šiandien, ar rytoj bandysim susiorganizuoti pokalbį su Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrais, kad galėtume aptarti sinchronizavimą priemonių“, – aiškino, kas dar gali būti švelninama, ministras.

Pasak ministro, visi grįžusieji iš užsienio ir toliau turės registruotis ir dvi savaites praleisti karantine. Išimtys gali būti taikomos nebent Baltijos šalis aplankiusiems gyventojams.

„Nebent šalys, kurios turi panašią situaciją ir su kuriomis yra kalbamasi, tai pirmiausia Baltijos šalys, mūsų kaimynės Latvija ir Estija. Jei susitarsime dėl kažkokių bendrų sąlygų, tai keliaujant tarp tų šalių gali būti, kad ir nereikės tokių griežtų sąlygų laikytis. Tačiau tai kol kas teoriniai pasvarstymai“, – kalbėjo A.Veryga.

Be to, pasak ministro, laisviau galėtų būti teikiamos grožio paslaugos, vykdomos sporto treniruotės.

„Tai, kas jau yra atlaisvinama, galėtų būti atlaisvinama dar plačiau įtraukiant tam tikras naujas veiklas“, – sakė A.Veryga.

Visgi ministras tikino, kad suprantama, jog žmonės nori išeiti į lauką, pabūti, pavalgyti, tačiau „bendras vaizdas“ esą pamąstymų kelia. Ypač atsipalaiduojama, pasak ministro, pavartojus alkoholio.

„Norėčiau paraginti visuomenę neatsipalaiduoti. Tas neatsakingas elgesys, kai susiburiama ne po du prie stalelio ir tikrai ne giminaičiai, nenaudojamos apsaugos priemonės, dengiančios nosį ir burną, išgėrus gal šiek tiek daugiau atsipalaiduojama, o tai gali labai brangiai kainuoti“, – kalbėjo ministras.

Vilniečiai džiaugiasi saulėta diena Vilniuje

+16

A.Veryga tikino, kad jei infekcija vėl pradės plisti, neatmestina, kad karantino sąlygos vėl bus griežtinamos. Kol kas verslo subjektams, kurie pažeidžia reikalavimus, gresia įspėjimai, o jei pažeidimai pakartotiniai ar rimtesni – baudos.

NVSC atstovė tikino, kad susirgimų kreivė tikrai plokštėja, tačiau optimizmas turi būti atsargus. Esą rezultatai pasimatys praėjus savaitei po verslo atlaisvinimo ilgąjį savaitgalį. Ji tikino, kad elementarios higienos ir apsaugos priemonių nereikėtų pamiršti.

Vilniui grasina baudomis

Ministras A.Veryga tvirtino, kad per ilgąjį savaitgalį išsitirti dėl koronaviruso buvo pakviesti beveik 9 tūkst. žmonių, apie 3 tūkst. tyrimų atlikta, susirgimo atvejų kol kas nėra nustatyta, bet ne visi atsakymai jau gauti.

Pasak ministro, prie prekybos centrų kvietimai dalinti ne šiaip sau, o tam, kad tirtis būtų pakviesti prekybininkai ir vaistininkai. Prekybos centrų darbuotojus ministerija tikina tirsianti papildomai.

Marijampolės ir Telšių savivaldybės, pasak A.Verygos, nutarė kvietimus dalinti ne prie parduotuvių, o kitur – aikštėse, todėl visų savivaldybių rezultatus esą bus sunku palyginti, tačiau blogiausiai esą elgėsi Vilniaus savivaldybė, kur tyrimai vykdyti išvis kita tvarka.

„Pats blogiausias ir problemiškiausias sprendimas buvo Vilniaus savivaldybėje, kuri išvis susikūrė savo tvarką, nusprendė vadovautis savais kriterijais, naudoti savo sistemą tiek registracijai, tiek tyrimams. Iš tiesų toks elgesys kelia labai rimtą susirūpinimą, – teigė A.Veryga. – Jei savivaldybė savarankiškai apsisprendžia nesilaikyti operacijų vadovo sprendimo, tai tikrai kyla grėsmė, kad ateityje gali ir kitus sprendimus priiminėti tokiu principu, kuris galioja kitoks nei visai Lietuvai. Dėl tokių sprendimų tikrai imsimės priemonių. Aš tikiuosi, kad pažeidusiems tvarkas bus pritaikyta atitinkama atsakomybė.“

Pasak ministro, buvo nukrypta nuo reikalavimų ir pačios tyrimų idėjos, kas norėta ištirti.

Jei savivaldybė savarankiškai apsisprendžia nesilaikyti operacijų vadovo sprendimo, tai tikrai kyla grėsmė, kad ateityje gali ir kitus sprendimus priiminėti tokiu principu, kuris galioja kitoks nei visai Lietuvai.

„Vilniaus savivaldybė visiškai susigalvojo savo registracijos tvarką. Yra perduota informacija ir greičiausiai bus keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo Vilniaus administracijos direktoriui“, – teigė ministras.

Ministras tikino, kad negali taip būti, kad miestai patys susikuria savo tvarkas. Esą Vilniaus savivaldybė turėjo derintis savo tvarkas, nepaisant to, kad ministro įsakyme nebuvo aiškiai pasakyta, kad kvietimai būtinai turi būti spausdinti.

A.Verygos teigimu, tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti ne persirgusius, o sergančius, bet nejaučiančius simptomų asmenis, todėl buvo atliekami ne serologiniai tyrimai.

„Persirgimo klausimas – ateities klausimas. Laboratorinių serologinių testų kol kas neturime, o greitieji testai kol kas laukia dar mokslininkų verdikto“, – aiškino ministras.

Apsaugos priemonių sukaupta mėnesiui

Pylos už prastą gydymo įstaigų darbuotojų mokymąsi, kaip kontroliuoti infekcijas, ministras davė Klaipėdos, Telšių ir Utenos apskrityse veikiančių medicinos įstaigų vadovams ir savivaldybių merams. Esą čia tikėtini ir nauji viruso židiniai, jei medikai nemokės tinkamai saugotis.

„Jei darbuotojai nesimokys, nesilaikys infekcijų kontrolės, tikrai neatmestina, kad gali kartotis tie blogieji protrūkių scenarijai“, – sakė jis.

Ministras tikino, kad ko gero sveikatos įstaigų reformos iki rinkimų atlikti nebepavyks, tačiau esą kai kurios pamokos jau ir dabar išmoktos.

„Šita situacija atidengė tam tikras sistemines problemas mūsų sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, apie kurias kalbėjome pristatinėdami reformą ir kurios dabar pasimatė visu rimtumu, kai bent dalis mažesnių įstaigų tikrai susidūrė ir su personalo trūkumu (...). Pamatėme, kad tas regioninis organizavimo modelis visiškai pasiteisina. (...)

Manau, kad tam tikras pamokas mes tikrai išmoksime. Nežinau, ar galima tikėtis reformų, puikiai suprantate, kiek laiko likę iki Seimo rinkimų ir rimtas reformas įgyvendinti reikia laiko ir jas suplanuoti, ir pasiruošti, ir padaryti“, – kalbėjo ministras.

Pasak A.Guščiaus, Lietuva yra apsirūpinusi apsaugos priemonėmis ir šis rezervas bus išlaikomas. Iki šiol, pasak kariuomenės atstovo, į Lietuvą pristatyti 28 mln. vienetų apsaugos priemonių iš 32 mln. užsakytųjų.

„Įstaigos yra sukaupusios 30 dienų priemonių rezervą. Kitas etapas yra išlaikyti esamus rezervus, sudaryti naujas tiekimo sutartis ir tęsti nenutrūkstamą aprūpinimą apsaugos priemonėmis“, – kalbėjo jis.

Židiniai – slaugos įstaigose

Lietuvoje patvirtinus devynis naujus koronaviruso atvejus, bendras skaičius pasiekė 1419, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo koronaviruso pasveiko 638 asmenys, tebeserga – 733.

Šalyje užfiksuotos 46 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys.

Sekmadienį Lietuvos laboratorijose ištirti 2351 ėminiai, iš viso ištirta 144 tūkst. ėminių.

R.Lingienės teigimu, sunkiai serga 114 asmenų. Reanimacijoje 14, ventiliuojami 8, su deguonies kaukėmis 26.

Izoliacijoje šiuo metu yra 357 asmenys, iš jų net 278 sveikatos priežiūros specialistai.

„Tai tikrai didžioji dalis, kaip matote, izoliacijoje esančių asmenų“, – atkreipė dėmesį R.Lingienė.

Net septyni nauji atvejai sekmadienį patvirtinti reabilitacijos įstaigoje „Pušyno kelias“, vienas – susijęs su Kartenos slaugos ligonine ir dar vienas nesusijęs su anksčiau fiksuotais atvejais Šiaulių rajone.

„Visi aktyvūs židiniai yra susiję su socialinės globos ir slaugos arba sveikatos priežiūros įstaigomis: Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, Klaipėdos hospisu, KUL slaugos skyriumi, Antavilių pensionatu ir „Senevita“, kur užsikrėtę tik darbuotojai“, – sakė NVSC atstovė.

Visi aktyvūs židiniai yra susiję su socialinės globos ir slaugos arba sveikatos priežiūros įstaigomis.

Anot R.Lingienės, karščiausi COVID-19 židiniai yra šešiose socialinės globos įstaigose ir 10 asmens sveikatos priežiūros įstaigų slaugos skyriuose – išvis juose užsikrėtė 49 šių įstaigų darbuotojai ir 125 gyventojai.

Daugiausia užsikrėtimų Klaipėdos regione (25 darbuotojai ir 85 pacientai) ir Vilniaus apylinkėse (38 „Senevitos“ ir Antavilių pensionato darbuotojai).