Apie šią iniciatyvą paskelbta pristačius viešųjų konsultacijų apie medikų psichinę sveikatą darbe rezultatus. Šios konsultacijos surengtos reaguojant į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės mediko savižudybę.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kitas priemones padėčiai gerinti parengs šiuo metu veikianti darbo grupė.
„Darbo grupė yra sukurta, kad sudėliotų labai konkrečius sprendimus“, – žurnalistams ministerijoje sakė A.Veryga.
„Ką mes greitai galėsime pasiūlyti, tai yra kadencijų klausimas Seime, kur reikia tiesiog įstatymo pataisų. Aišku, kad (medikų) bendruomenė palaiko, (...) tai aš manau, kad artimiausiu metu tas pataisas pateiksime“, – pridūrė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija jau yra siūliusi įvesti kadencijas vadovams, tačiau pataisos kartu su visa gydymo įstaigų pertvarka nebuvo patvirtintos Seime.
Pasak A.Verygos, penkerių metų kadencijoms pritaria apie 80 proc. medikų ir kitų konsultacijoje dalyvavusių gydymo įstaigų darbuotojų.
Anot ministro, apklausa taip pat parodė, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką.
Lapkričio 5 dieną Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė pasitikėjimo liniją, kur gydymo įstaigų darbuotojai gali pranešti apie problemas.
Iki šiol per šią liniją kreipėsi 40 žmonių, apie pusė pranešimų buvo susiję su vadovybės spaudimu. Daugiausiai skambučių gauta iš Vilniaus, Klaipėdos miestų ir Šiaulių rajono.
Daugelis medikų per apklausą sutiko, kad būtų vykdoma kasmetinė darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos analizė.
„Verslo įmonės tai seniai daro, bet viešajam sektoriui tai kol kas nėra įprastas dalykas“, – sakė A.Veryga.
Ministerija taip pat planuoja imtis riboti įstaigų vadovų galimybes subjektyviai, be aiškių kriterijų skirti skatinamąsias ir drausmines priemones.
Pirmiausia važiuosime ir reaguosime į tas įstaigas, iš kur sulaukiame daugiausiai skundų, – teigė A.Veryga.
Per apklausą taip pat išsakytas pageidavimas, kad būtų patvirtintas vadovų etikos ir elgesio normų kodeksas.
Per viešąją konsultaciją išsakyta pozicija, kad vadovaujamas pareigas einantys žmonės dažnai būna puikūs, savo sritį išmanantys specialistai, tačiau jiems trūksta žinių, kaip vadovauti kolektyvui, tinkamai organizuoti darbą. Konsultacijos dalyviai pritarė, jog dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dalykinei srities kompetencijai kelti, bet ir vadovavimo, lyderystės įgūdžiams ugdyti.
Be to, konsultacijoje dalyvavusieji atkreipė dėmesį ne tik į gydymo įstaigų vidinius procesus, bet ir į pacientų lūkesčius, visuomenėje formuojamą požiūrį į medikus.
Akcentuota, kad didelę psichologinę įtampą sukuria per dideli reikalavimai, ne retai ir nerealūs pacientų lūkesčiai, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat nurodyta, kad trūksta žiniasklaidos objektyvumo, galimybių medikams paaiškinti tam tikras situacijas.
Konsultacijos dalyviai taip pat skundėsi per mažu darbo užmokesčiu, tuo, kad slaugytojų ir gydytojų per didelis darbo krūvis, jie turi daugiau nei vieną etatą, dirba keliose darbovietėse.
A.Veryga sakė, kad sudarytos komandos netrukus pradės važiuoti į gydymo įstaigas susitikti su steigėjais, darbuotojais.
„Pirmiausia važiuosime ir reaguosime į tas įstaigas, iš kur sulaukiame daugiausiai skundų, daugiausiai skambučių, kad įsivertintumėme situaciją ir suteiktume galimybę darbuotojams papasakoti, išsikalbėti“, – teigė ministras.
„Paprasta nebus, nes darbuotojai, kurie daug metų gyvena baimėje, tikėtis, kad jie staiga puls ką nors pasakoti, (...) sudėtinga, bet pabandyti, manytumėme, yra verta“, – kalbėjo jis.
Pasiūlymus rengsiančios darbo grupės vadovė, sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė sakė, kad grupė vertins kelis problemų lygmenis – individualų, tarpasmeninį, išorinį.
