„Tai yra ne oponavimas, o tiesiog destrukcija! (...) O jei reikia politinio vertinimo, tai vertinu tai kaip politinę šizofreniją!“ – feisbuke pareiškė ministras.
Vėliau žodį „šizofrenija“ ministras iš savo pareiškimo išbraukė ir pakeitė jį „politine destrukcija“.
Etikos sargai ketvirtadienį nusprendė aiškintis, ar ministras nesupainiojo interesų pasirašydamas sprendimus, kuriais Kauno klinikoms buvo sudarytos sąlygos Europos Sąjungos lėšomis įsigyti medicinos įrangos.
VTEK pranešime teigiama, kad pagal 2017–2018 metais įgyvendintą projektą buvo įsigytas linijinis greitintuvas, kuris šiemet pradėtas naudoti Kauno klinikose.
Taip pat teigiama, kad Kauno klinikose dirba A.Verygos sutuoktinė. Tyrimą dėl ministro VTEK pradėjo gauto pranešimo pagrindu.
Susirūpinusius opozicijos atstovus avansu informuoju, kad aš studijavau beveik su 150 kurso draugų. Dauguma jų dirba gydytojais beveik visose gydymo įstaigose, o kur dar žmonos kursiokai.
„Tai yra standartinė įranga, reikalinga onkologiniams susirgimams gydyti. Be to, tai buvo suplanuota dar praėjusios Vyriausybės. Nepaisant to, vis tiek bandoma mane kaltinti, siejant su tuo, jog minėtoje ligoninėje onkologe dirba mano žmona“, – socialiniame tinkle rašo ministras.
VTEK pradėtą tyrimą jis sieja su opozicinių konservatorių kritika.
„Susirūpinusius opozicijos atstovus avansu informuoju, kad aš studijavau beveik su 150 kurso draugų. Dauguma jų dirba gydytojais beveik visose gydymo įstaigose, o kur dar žmonos kursiokai“, – teigia A.Veryga.
Ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sakė, kad linijiniai greitintuvai turi būti nuolat atnaujinami, tai vyks ir ateityje.
„Tai bus daroma pagal onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimo ir linijinių greitintuvų atnaujinimo 2017–2021 metų veiksmų planą. (...) Jo poreikį diktuoja įrangos amžius, o ne vietos, kur stovi linijiniai greitintuvai“, – teigė ji.
Pagal atstovės pateiktą planą, šiemet vienas greitintuvas bus perkamas Nacionaliniam vėžio institutui, kitąmet po greitintuvą bus įsigyta Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Kauno klinikoms, o 2021 metais dar vienas prietaisas vėl bus nupirktas Kauno klinikoms.
A.VEryga taip pat destrukciniu veikimu vadino konservatorių Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Haase skundą teismui dėl naujos vaistų kompensavimo tvarkos.
Šį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę nutarė, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, jog apdraustajam pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas.
Jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos.
Teismo sprendimu, neteisėtomis pripažintos ministro įsakymų dalys galios neteks paskutinę šių metų dieną.
Ministras pažymi, kad teismas netinkama pripažino procedūrą, kaip buvo patvirtinta tokia tvarka, o ne patį principą.
A.Veryga teigė sieksiantis, kad jo nustatyta tvarka nesikeistų – tam reikės, kad vietoje galios neteksiančio įsakymo iki sausio įsigaliotų atitinkami teisės aktų pakeitimai.
„Tuomet, kai piketuoja onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, opozicijos atstovai A.Matulas ir I.Haase skundžia teismui sprendimus, kurie leido pažaboti kai kurių farmacijos kompanijų apetitus ir per paskutinius dvejus metus leido pradėti kompensuoti 27 naujus onkologinėms ligoms gydyti skirtus vaistus. Destruktyvi šių Seimo narių veikla kelia realų pavojų naujų vaistų įtraukimui ateityje“, – feisbuke teigia ministras.
Į teismą kreipęsis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius A.Matulas laikosi pozicijos, jog ministras turėtų nelaukdamas gruodžio pabaigos atšaukti dabartinę tvarką, kuomet kompensuojamas tik pigiausias pirmą kartą paskiriamas vaistas.
Nuo liepos įsigaliojusi tvarka numato, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos paskyrus kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje turi būti parduodamas pigiausias kompensuojamas vaistas.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad tokia tvarka padės pacientams sutaupyti, skatins konkurenciją tarp vaistų gamintojų ir sumažins medikamentų kainas.
Tvarką kritikuoja kai kurie pacientų organizacijų atstovai ir medikai. Anot jų, taip pacientams ribojama galimybė rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.
