Nors karantinas Lietuvoje atšauktas birželio 16 dieną, pacientai vis dar negali laisvai gauti dalies planinių ar stacionarių gydymo paslaugų.
Echoskopijos nesulaukia nuo sausio
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė sutiko, kad patekti pas gydytojus sunku.
Ji pasidalijo asmenine patirtimi.
Tarkime, ji vis dar negali patekti pas savo šeimos gydytoją vienoje sostinės poliklinikų. Jai galėjo pasiūlyti tik nuotolinę konsultaciją telefonu.
„Ir tik vaistus išrašo, daugiau nieko. Be to, Centro poliklinikoje aš buvau užrašyta balandžio 9 dienai echoskopijai. Tai ji, aišku, tuo metu neįvyko. Ir paskui registratūroje teiravausi, sakė kreiptis į šeimos gydytoją, šeimos gydytoja sakė, kad pati gydytoja informuos, kada galima ateiti. Tačiau iki šiol dar nuo sausio mėnesio jokios echoskopijos nėra padaryta. Ir, kai paskutinį kartą praėjusią savaitę kalbėjau, tada irgi pasiklausiau: „O, kaip ten su ta mano echoskopija, ką toliau daryt, nes niekas nieko neinformuoja“, tai pasakė, kad gydytoja išėjo trims mėnesiams atostogų. Na, ir viskas tuo baigėsi“, – pasakojo V.Augustinienė.
Tačiau iki šiol dar nuo sausio mėnesio jokios echoskopijos nėra padaryta.
LPOAT pirmininkė akcentavo, kad gydytojai priima mažiau pacientų, daugiausia paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu.
„Ir žmonės nepatenka. Dar blogiau yra rajonuose“, – teigė ji.
Esą dėl A.Verygos nustatytų reikalavimų gydymo įstaigos negali normaliai dirbti, nes trūksta specialistų.
„O čia yra kita ranka uždraudžiama, kad iš didžiųjų gydymo įstaigų atvyktų į rajonus. Tai ir išeina toks uždaras ratas. Bet vis girdime, kad ministras liepia ten dirbti visu tempu. Bet kaip jie gali dirbti, jeigu neleidžiama jiems dirbti? Tai ir yra didžiausia problema. Kaip sakau, skaičiuoja, kiek numirė nuo koronaviruso, o nėra jokios informacijos, kiek žmonių numirė nuo kitų ligų, laiku negavę reikiamos medicininės pagalbos“, – sakė V.Augustinienė.
Tai ir išeina toks uždaras ratas. Bet vis girdime, kad ministras liepia ten dirbti visu tempu. Bet kaip jie gali dirbti, jeigu neleidžiama jiems dirbti?
Jos nuomone, tokie sprendimai, kaip dėl skubesnio planinių gydymo paslaugų teikimo atnaujinimo, turėtų būti priimami ne vien SAM už uždarų durų.
Esą apie juos reikia diskutuoti su gydymo įstaigų vadovais, susijusiomis asociacijomis, pacientų organizacijomis.
„Ir tik išsiaiškinus visas priežastis, kodėl gydymo įstaigos nedirba, o ne tik grasinti, kad nebemokės ir taip toliau. Nebemokės, tai dar blogiau bus. Tuomet žmonės išvis nebepateks. Čia toks susidaro įspūdis, kad prisidengus koronaviruso pandemija yra toliau dorojamasi ir yra tikslas dėl tų rajonų ligonių darbo ribojimo ir galutinio jų uždarymo“, – svarstė V.Augustinienė.
Nebemokės, tai dar blogiau bus. Tuomet žmonės išvis nebepateks.
Plano neįvykdė
Trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius pristatė informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą birželį.
Iš jos matyti, kad, tarkime, 2020 metų birželį ambulatorinėmis sąlygomis suteiktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius siekė 42 289, o tą patį mėnesį 2019-aisiais – beveik 8 procentais daugiau – iš viso buvo 45 937.
Taip pat nurodoma, kad birželį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo atlikta mažiau brangių tyrimų ir procedūrų.
Tarkime, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų.
Tiesa, bendrai jų atlikta mažiau (iš viso 24,1 proc. mažiau lyginant 2020 metų birželį ir 2019 metų birželį) tik viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Tuo metu privačiose sveikatos priežiūros įstaigose brangių tyrimų ir procedūrų, lyginant minėtą laikotarpį, atlikta 7,9 proc. daugiau.
Pavyzdžiui, jose atlikta daugiau magnetinio rezonanso tyrimų, hemodializės procedūrų.
Tuo metu privačiose sveikatos priežiūros įstaigose brangių tyrimų ir procedūrų, lyginant minėtą laikotarpį, atlikta 7,9 proc. daugiau.
VLK duomenys rodo, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos birželį toli gražu neįvykdė ambulatorinių paslaugų sutarčių.
Tarkime, respublikos ir regionų lygmens ligoninės vykdė sutartis 56,2 proc., rajono lygmens – 53,6 proc. Poliklinikos – 49,3 proc.
Privačios įstaigos ambulatorinių paslaugų sutartis įvykdė 94,4 proc.
Čia išskiriama bendrovė „Kardiolita“, birželį tokias sutartis įvykdžiusi 146,6 proc.
Pagal VLK skaičiavimus, birželį gydytojai specialistai suteikė beveik 42 proc. mažiau konsultacijų nei tą patį mėnesį 2019 metais (atitinkamai 360 tūkst. šį birželį ir apie 618,6 tūkst. 2019 metų birželio mėnesį).
Susidarė užburtas ratas
Komentuodamas situaciją, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris pabrėžė nesuprantantis, kas vyksta Lietuvoje.
Jis pasakojo, kad užvakar dviejų gydymo įstaigų asociacijų vadovams, keliems savivaldybių merams VLK atstovai pristatė tą pačią informaciją, kurią pateikė Vyriausybei.
„Ir visi akcentavome, kad yra ministro įsakymai, kurie riboja veiklą, riboja pacientų skaičių dėl higieninių reikalavimų, valymo ir taip toliau, darbo cikliškumas. Dabar mes pradėjome dirbti birželio mėnesį, kai baigėsi karantinas, – 14 dienų. Tai buvo vertintas keturiolikos dienų laikotarpis ir daromos tokios išvados. (...) Netgi buvo nurodymas iki 50 procentų – ne daugiau paslaugų atnaujinti pradžioje. Paskui vėl šiek tiek keitėsi. Buvo įvairiausių reikalavimų – lovų ne mažiau, kad būtų plotas vienam ligoniui, kad per valandą priimtų vieną ligonį vos ne. Tai kaip įstaigos gali atnaujinti veiklą, kai yra ribojimai?“ – klausė jis.
Dabar mes pradėjome dirbti birželio mėnesį, kai baigėsi karantinas, – 14 dienų. Tai buvo vertintas keturiolikos dienų laikotarpis ir daromos tokios išvados.
Pasak V.Sudario, jeigu ribojimai gydymo įstaigose liks, nubaus tuos, kurie laikosi įstatymo, o tiems vadovams, kurie nesilaikys ir, jeigu netyčia, ten išlįs COVID-19, grės baudžiamoji atsakomybė.
„Kaip elgtis ligoninių vadovams ir medikams? Jūs galite atsakyti? Aš nelabai suprantu“, – kalbėjo LRLA vadovas.
Kaip sakė V.Sudaris, VLK pateiktoje ataskaitoje Pakruojo ligoninė yra atsidūrusi viduryje.
Jis minėjo, kad įstaigoje atnaujinta apie 50 proc. stacionare teikiamų paslaugų.
Tačiau ligoninės vadovas akcentavo, kad tai – tik dviejų birželio mėnesio savaičių duomenys.
„Sakykime, Panevėžio ligoninė dėl cikliškumo neišleido dirbti specialistų pas mus. Tai automatiškai ir nebuvo tų paslaugų. Šiaulių ligoninė atnaujino, leido specialistams važiuoti. Pirminiai centrai galbūt nedavė tiek siuntimų, tai neetiška vertinti 10 darbo dienų laikotarpį ir daryti išvadas. Ir tai, sakyčiau, kad įstaigos sugebėjo šitiek atnaujinti praktiškai nuo nulio. Tai labai gerai dirba“, – mano jis.
Sakykime, Panevėžio ligoninė dėl cikliškumo neišleido dirbti specialistų pas mus. Tai automatiškai ir nebuvo tų paslaugų.
Ar Pakruojo ligoninė, nenorėdama prarasti dalies finansavimo, sugebės grįžti prie SAM reikalaujamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rodiklių? V.Sudaris tikino, kad bus daroma viskas, kas įmanoma.
„Bet, žiūrėkite, dabar, jeigu išliks reikalavimas priimti pacientą kas 40 minučių, tai neįmanoma fiziškai pasiekti. Tada mes turėsime apsiimti daugiau pacientų ir nesilaikyti ministro nurodymų. Kaip elgtis? Bandysime pasiekti, bet jeigu išlįs netyčia COVID-19, aš tada, ko gero, būsiu apkaltintas, kad nesilaikau sąlygų. Tada Nacionalinis visuomenės sveikatos centras mane prikals prie kryžiaus“, – teigė V.Sudaris.
Jis nurodė, kad rajonų ligoninėse vidutiniškai apie 80 procentų iš VLK gaunamų lėšų yra skiriama darbo užmokesčiui.
Tarkime, jeigu Pakruojo ligoninei finansavimas būtų skiriamas pagal faktiškai suteikiamas paslaugas, kaip svarstė V.Sudaris, gali tekti mažinti algas darbuotojams arba atsisakyti dalies jų.
Kartu jis akcentavo, kad nėra jokio dialogo su SAM. Esą jokiomis aktualiomis temomis kontaktų nėra.
Vyriausybė stebės
Po Vyriausybės pasitarimo A.Veryga kreipėsi į savivaldybes ir joms priklausančias gydymo įstaigas, ragindamas kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams.
Kartu jis pridūrė, kad tai turi būti vykdoma laikantis būtinų saugumo reikalavimų, užtikrinant tinkamą infekcijų kontrolę.
Kaip sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime, skelbta, kad liepos mėnesį, norėdamos gauti 1/12 apmokėjimą už paslaugas, gydymo įstaigos turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.
Pranešama, kad Vyriausybė nusprendė atidžiai stebėti, kaip grįžtama prie planinių paslaugų teikimo, ir, jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki rugsėjo 1 dienos, gali būti atsisakyta 1/12 mokėjimo ir pereita prie mokėjimo už suteiktų paslaugų faktą.
„Karantino šalyje nebėra, gyvenimas pamažu grįžta į įprastą rimtą, nors koronavirusas niekur nedingo, saugotis reikia ir toliau, bet paslaugas pacientams teikti būtina. Juk žmonės negali likti be gydymo paslaugų, jos būtinos. Tad šalies savivaldybės ir joms priklausančios gydymo įstaigos turi padaryti viską, kad pacientai gautų kuo daugiau paslaugų ir jos būtų atnaujinamos kuo greičiau. Taip pat būtina skirti papildomus žmogiškuosius ir administracinius išteklius, kad pacientai galėtų susisiekti ir prisiskambinti ar užsiregistruoti į gydymo įstaigą. Tad ir toliau stebėsime situaciją ir vertinsime įstaigų pastangas“, – aiškino A.Veryga.
Šalies savivaldybės ir joms priklausančios gydymo įstaigos turi padaryti viską, kad pacientai gautų kuo daugiau paslaugų ir jos būtų atnaujinamos kuo greičiau.
Anot jo, apie tai iki kiekvieno mėnesio 25 dienos bus informuojama Vyriausybė ir sprendžiama, kaip elgtis toliau, jei įstaigos ir toliau vangiai atnaujins paslaugų teikimą pacientams.
