Tą rodo 15min pateikti žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, surinkti iš Lietuvos spaudos, interneto portalų, naujienų agentūrų, radijo ir televizijos pranešimų.
Nors sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, lyginant su kitais ministrais, buvo matomiausias ir 2019-ųjų kovą, šįmet jo paminėjimas žiniasklaidoje išaugo beveik devynis kartus.
„2019-ųjų metų kovo mėnesį sveikatos apsaugos ministras buvo minėtas 1137-iuose pranešimuose, o tai sudarė 16,21 proc. bendro komunikacijos srauto apie ministrus. Ministras A.Veryga buvo minėtas dažniausiai ir, kaip įprasta, užėmė garbingą pirmąją vietą.
Pusę pyrago atkando A.Veryga.
2020-aisiais neeilinė situacija lėmė tai, jog sveikatos apsaugos ministro paminėjimų skaičius kovo mėnesį augo daugiau nei 8 kartus – jis minėtas 9863-uose pranešimuose, o kitų ministrų kontekste jo paminėjimai sudarė net 52 proc. Taigi, pusę pyrago atkando A.Veryga, o likusi pusė liko visiems kitiems ministrams“, – situaciją apžvelgė bendrovės „Mediaskopas“ stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Vilūnė Kairienė.
Panašus augimas, pasak jos, fiksuojamas duomenis lyginant ir su 2020-ųjų vasariu.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tarp kitų politikų ar specialistų taip pat dažniausiai minimas COVID-19 kontekste.
„A.Veryga kovo mėnesį pirmauja ir pagrindinių komunikatorių apie koronavirusą kontekste. Čia sveikatos apsaugos ministras taip pat užima pirmąją vietą su 8051 paminėjimu, toliau seka premjeras S.Skvernelis (3472 paminėjimai), prezidentas G.Nausėda (2454 paminėjimai).
Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys minėtas 764-iuose pranešimuose“, – nurodė V.Kairienė.
COVID-19 tema, jos teigimu, kovą žiniasklaidos akiratyje vyravo: „Koronavirusas neabejotinai buvo pagrindinė žiniasklaidos tema kovo mėnesį – apie jį užfiksavome beveik 61 tūkst. straipsnių.“
Pastaruoju metu keitėsi ne tik ministro A.Verygos matomumas, bet ir vertinimas. Kovo 24–26 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 58 proc. apklaustųjų palankiai žiūrėjo į jo darbą, 31 proc. – darbą vertino neigiamai.
Nuo vasario šie duomenys smarkiai pakito – tada A.Verygos veiklą palankiai vertino tik 29 proc. apklaustųjų, neigiamai – 62 proc., nors ši apklausa nėra visiškai tapati tai, kuri atlikta kovą.
„A.Veryga dabar gauna didžiulį dėmesį ir atpažįstamumą. Turbūt Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nežino, kas yra A.Veryga“, – 15min komentavo VU Komunikacijos fakulteto docentas A.Šuminas.
Dėl koronaviruso krizės Lietuvoje dėmesys sveikatos apsaugos ministrui išaugo, taip pat pagerėjo ir jo vertinimas, tikino jis, tačiau A.Veryga, mokslininko akimis, komunikacijos, vadybos ir politinių klaidų neišvengė.
„Ministras pats sau prieštarauja. Akivaizdu, kad kai kuriais atvejais nėra valdoma informacija, nesakoma visa tiesa arba tiesą bandoma pudruoti. Pavyzdys – kalbama, kad ligoninėse nieko netrūksta, gydytojai yra aprūpinti visomis apsisaugojimo priemonėmis, o paskui mes matome vaizdus iš įstaigų, kur gydytojai praktiškai palikti likimo valiai, neturi elementariausių apsisaugojimo priemonių“, – dėstė A.Šuminas.
Mokslininkas pabrėžė, kad COVID-19 krizė nesibaigė, o dėmesys bei palankus ministro vertinimas gali būti laikinas. Tiesa, krizė, jo matymu, gali išeiti į naudą valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), kuriai priklauso ir pats A.Veryga. Arba priešingai – gali ir pakenkti.
Krizė gali būti kaip didelė galimybė ministrui ir visai jo partijai.
„Šita krizė gali būti kaip didelė galimybė ministrui ir visai jo partijai, kalbant apie krizės suvaldymą, visuomenės sutelkimą. Bet lygiai taip pat šita krizė gali būti ir grėblys, ant kurio užlipus, gavus kotu į kaktą, paskui gali būti labai sunku atsikelti iš viso“, – svarstė A.Šuminas.
Jei sveikatos apsaugos ministras COVID-19 protrūkį suvaldys tinkamai ir neišslys iš žiniasklaidos akiračio, įmanoma, kad jam teks aukšta vieta LVŽS rinkimų sąraše, teigė jis.
„Jeigu sėkmingai suvaldys šią krizę ir išlaikys dėmesį, tokiu atveju, be jokios abejonės – gali būti ir antra, galbūt net ir pirma vieta. Kas ten žino, kaip susiklostys visi rinkiminiai sprendimai ir žaidimai“, – pridūrė A.Šuminas.
Seimo rinkimai numatomi spalio 11 dieną.