„Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjai – jau beveik dešimt metų, tačiau pastaraisiais metais šis projektas buvo beveik užmirštas, sustojo pradėti daryti darbai. Matau labai didelį šio projekto potencialą. Juk dvimiestis turi daug galimybių tapti europinės reikšmės urbanistiniu centru, tad tikiu, kad mūsų miestams pavyks jį atgaivinti ir toliau plėtoti“, – „15min“ sakė Artūras Zuokas.
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėja labiausiai buvo skleidžiama 2002–2006 metais, kai sostinei vadovavo A.Zuokas, o Kaunui – Arvydas Garbaravičius. Buvo parengtas dvimiesčio strateginis planas, kurio punktų įgyvendinta labai nedaug. Kaip realus dvimiesčio laimėjimas minima Kauno oro uosto Karmėlavoje plėtra ir pigūs skrydžiai, parūpinantys turistų abiems šalies didmiesčiams. Tačiau didžiausias turistų srautas vis tik srūva į Vilnių.
Meru 2007 m. tapęs Andrius Kupčinskas dvimiesčio projektą vertino skeptiškai, laikydamas jį veikiau politinių viešųjų ryšių triuku, nei realiai įgyvendinamu planu. Kaune buvo ir iki šiol tebėra daug manančiųjų, jog net įgyvendinus dvimiesčio projektą, jis bus žymiai naudingesnis sostinei, ten natūraliai suplauks daugiau pinigų.
Dabartinis Kauno meras praėjusios savivaldybės kadencijos, užšaldžiusios dvimiesčio projektą, laikais užėmė vicemero pareigas. Dabar R.Mikaitis labai entuziastingai palaiko dvimiesčio idėjos atgaivinimą.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad abu miestai kada nors turės vieną bendrą savivaldą, R.Mikaitis atsakė: „Apie tai negali būti kalbos. Dvimiestis yra labiau rinkodaros projektas, skirtas sudominti stambius užsienio investuotojus.“