A.Žvirblienė: tyrimas rodo, kad „Vaxzevria“ ir „Janssen“ apsauga – trumpesnė

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje sunaudota daugiau nei 3,6 mln. vakcinų nuo koronavuruso.

Kaip 15min sakė Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai priklausanti mokslininkė A.Žvirblienė, neseniai tarybai buvo pateikti Lietuvos statistikos departamento analitikų surinkti duomenys apie užsikrėtimo koronavirusu riziką praėjus tam tikram laikui po vakcinacijos.

Tiesa, šis tyrimas kol kas viešai neskelbiamas, nes jo autoriai duomenis žada publikuoti tarptautiniame žurnale.

Ypač svarbu paskubėti vyresnio amžiaus žmonėms

„Duomenys rodo, kad jau praėjus 4 mėnesiams tų užsikrėtimų vis daugėja, – pabrėžė ji. – Kas dar yra svarbu, kad yra skirtumas tarp skirtingų vakcinų. Po „Pfizer“ ir po „Moderna“ (dabar vadinama „Spikevax“) apsauga yra tikrai gera – tą rodo ir kitų šalių duomenys. Bet po „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) ir po „Janssen“ vakcinos tos apsaugos po keturių mėnesių lieka gerokai mažiau.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

A.Žvirblienė pridūrė, kad Lietuvos situacija, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra unikali tuo, kad pas mus ganėtinai populiari buvo „Janssen“ vakcina.

„Žmonėms, kurie yra pasiskiepiję „Janssen“, ypač reikia antrosios dozės, nes vienos dozės apsauga yra trumpa, tai yra jos nelieka po kelių mėnesių“, – pabrėžė mokslininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „AstraZeneca“ Lietuvoje buvo paskiepyta nemažai žmonių.

Tai lemia, kad mes turime rizikos grupę, kurios apsauga yra menka.

„Tie, kurie sulaukė skiepo anksčiau, kai nebuvo žiūrima, kokia vakcina, ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie buvo skiepijami ir „Pfizer“, ir „AstraZeneca“, patenka į rizikos grupę, kurios apsauga yra menka“, – teigė A.Žvirblienė.

Jos teigimu, būtų labai gerai, kad žmonės žinotų, kam būtina paskubėti revakcinuotis, o kam – ne.

„Gal čia turėtų būti aiškesnės rekomendacijos, kad pirmiausiai tai būtų būtent pasiskiepiję „AstraZeneca“ vakcina, kurie yra vyresnio amžiaus, kurie priklauso rizikos grupėms. O tie, kurie yra jaunesni, jie gali drąsiai tuos 6–7 mėnesius ramiai išlaukti“, – patikino ji.

A.Žvirblienės teigimu, sprendimas leisti revakcinuotis ne po pusmečio, o po 4 mėnesių, priimtas tam, kad Lietuvoje bent jau tarp paskiepytų žmonių nebūtų infekcijos atvejų – tai iškreipia statistiką ir duoda pagrindą galvoti, kad vakcinos neva nesaugo.

O iš tiesų tai tiesiog rodo, kad išsisėmė vakcinos veikimas.

„O iš tiesų tai tiesiog rodo, kad išsisėmė vakcinos veikimas. Bet suleidus trečią dozę, viskas labai stipriai susiaktyvina ir ta apsauga veikia“, – tikino profesorė.

Pasiskiepijusių „Vaxzevria“ – daugiau kaip ketvirtis milijono

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia Lietuvoje sunaudota „Pfizer“ vakcinų – per 2,5 mln. „Moderna“ (buvusi „Spikevax“) buvo mažiau populiari – jos sunaudota 278,1 tūkst. dozių.

Tam, kad būtų pasiektas visapusiškas efektyvumas, reikėjo dviejų minėtų vakcinų dozių, jomis vykdoma ir revakcinacija.

„Janssen“, kurios reikėjo vienos vakcinos dozės, o dabar galima gauti ir stiprinančiąją, Lietuvoje sunaudota 248,1 tūkst. dozių.

Tuo metu buvusios „AstraZeneca“ vakcinos Lietuvoje sunaudota daugiau kaip 537 tūkst. dozių.

Galima manyti, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 268,5 tūkst. žmonių, paskiepytų šia vakcina.

Reikiamam veikimui reikia dviejų dozių. Revakcinacija šiuo skiepu nevyksta, tad galima manyti, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 268,5 tūkst. žmonių, paskiepytų šia vakcina.

Kiek iš šio skaičiaus priklauso rizikos grupėms, kurios turėtų skubėti revakcinuotis, nežinia.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

15min ketvirtadienį klausė ministro Arūno Dulkio apie skirtingą vakcinų apsaugos trukmę, tačiau jis sakė, jog apie tai turėtų kalbėti ekspertai.

Paklaustas, ar nereikėtų labiau paskatinti revakcinuotis žmones, kurie skiepijosi „Vaxzevria“ ir „Janssen“, A.Dulkys pabrėžė, kad revakcinuotis būtina visiems.

„Vaxzevria“ skiepijosi valstybės vadovai

Į tuomet dar „AstraZeneca“ besivadinusią vakciną nuo pat pradžių buvo žiūrima su tam tikra baime.

Vasario pradžioje, dar neprasidėjus masinei vakcinacijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo nusprendusi, jog šia vakcina bus skiepijami žmonės iki 55 metų. Tai nebuvo kažkokia naujiena, nes amžiaus ribą tuo metu buvo nustačiusios ir kitos šalys. Kovo 16 dieną skiepijimas „Vaxzevria“ buvo laikinai sustabdytas, o netrukus – atnaujintas.

Vakcina nebuvo populiari nustačius sąsajas tarp jos ir kraujo krešulių susidarymo – labai reto šalutinio šios vakcinos poveikio.

Siekdami paskatinti rinktis šią vakciną kaip saugią ja pasiskiepijo ne tik A.Dulkys, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.