Ketvirtadienį balsuojant dėl šio nutarimo 75 parlamentarai pasisakė „už“, 6 – „prieš“, o 40 susilaikė.
Svarstant A.Pociaus kandidatūrą, Seime dar sykį buvo primintas jo galimai melagingas liudijimas Seimo komisijai dėl buvusio savanorio Juro Abromavičiaus nužudymo ir kariškių maišto Pakaunės miškuose 1993 metais.
Kaip karys galiu pasakyti: tėvynės labui, – po balsavimo sakė A.Pocius.Išsakydamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos abejones, jos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, kad A.Pocius galėtų eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas, tačiau abejonių frakcijai sukėlė minėtas jo liudijimas. Frakcijos nuomone, A.Pocius liudydamas laikinajai Seimo komisijai melavo. Taip pat V.Mazuronis piktinosi jo atvirai demonstruojamomis simpatijomis dešiniesiems. „Vadovauti kariuomenei, kur yra Žvalgybos skyrius, galėtų ir politiškai neutralesnis žmogus, nesiejamas su viena ar kita politine jėga“, – sakė V.Mazuronis.
Minėtoje komisijoje dirbusi „darbietė“ Loreta Graužinienė išreiškė abejonių, ar prezidentė Dalia Grybauskaitė pati nusprendė teikti A.Pociaus kandidatūrą. „Aš manau, kad A.Pocius (liudydamas Seimo komisijai) įrodė lojalumą partijai, kuri tuo metu manė, kad ji vienintelė myli Lietuvą. Nesiruošiu jo smerkti, tačiau prezidentės pasirinkimas yra toks, koks yra. Aš manau, kad ji ne visiškai savo laisva valia darė šį teikimą“, – sakė L.Graužinienė.
„Aš manau, kad kariuomenės vadas yra labai svarbi pareigybė ir jis turi būti be menkiausio šešėlio. Deja, šiandien taip nėra“, – sakė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.
Abejonių dėl prezidentės Dalio Grybauskaitės pasiūlytos A.Pociaus kandidatūros išsakė ne tik opozicijos, bet ir koalicijai priklausančių partijų frakcijos.
Pats A.Pocius, atsakydamas dėl savo liudijimo, iš Seimo tribūnos pakartojo trečiadienį sakytus žodžius: „Mano sąžinė, mano mondūras yra švarus.“
