Rašte, kurį A.Sacharukas adresavo generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Žimantui Pacevičiui bei Valstybės saugumo departamento (VSD) generaliniam direktoriui bei Valstybės paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui Povilui Malakauskui, nurodoma, kad informacija teisėjams esą galėjo būti nutekinta Prezidentūros tarnautojų.
„Kreipiausi, kad būtų pradėtas tyrimas dėl galimo informacijos nutekinimo, nes, pirma, nei patys teisėjai neslėpė žinoję, kad yra sekami, žinių, kad jiems buvo nutekinta informacija, gavo ir Seimo komisija, sprendusi klausimą dėl jų neliečiamybės, ir aš kaip operatyvinės kontrolės komisijos vadovas“, – pirmadienį BNS sakė A.Sacharukas.
A.Sacharukas savo rašte atkreipia dėmesį, jog neteisėtas informacijos atskleidimas galėjo įvykti apie 2008 metų spalio mėnesį, kai įslaptinta informacija buvo patekusi į Prezidentūros Teisės departamentą, vadovaujamą prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės. Tuomet teisėjai pretendavo užimti aukštesnes pareigas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informaciją apie jų patikimumą buvo pateikusi Prezidentūrai.
Prezidento patarėja A.Rauličkytė tvirtino, jog žinių apie teisėjų atžvilgiu vykdomas operatyvines priemones Prezidentūra nebuvo gavusi – ir tvirtino nesanti tikra, ir išvis pažymos apie šiuos teisėjus buvo pateiktos.
„Žinių apie šių teisėjų atžvilgiu vykdomas kokias nors priemones tikrai nebuvome gavę. Be to, nesu tikra, ar išvis pažymos apie šiuos teisėjus buvo pateiktos, nes pateikiama informacija tik apie pirmuosius, praėjusius atrankos komisiją, kandidatus, o ne apie visus dalyvaujančius. Reikia pažiūrėti, ar išvis informacija apie juos buvo pateikta“, – BNS sakė A.Rauličkytė.
Seimo komisijos vadovas dėl galimo neteisėto informacijos nutekinimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar nėra padarytos nusikalstamos veikos, ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, spręsti, ar nėra būtina panaikinti dirbti su slapta informacija tokio pobūdžio informaciją galimai nutekinusiems asmenims.
Seimas gegužę patenkino generalinio prokuroro A.Valantino prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėją R.Savicką. Leidęs patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, Seimas vėliau sustabdė jo įgaliojimus.
Balandžio 28 dieną generalinis prokuroras A.Valantinas kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn du Panevėžio apygardos teismo teisėjus R.Savicką ir A.Šukaitį. Pastarojo neliečiamybės Seimo laikinoji komisija siūlė nenaikinti, priešingai nei R.Savicko, ir imunitetui panaikinti parlamentarų balsų neužteko.
Kreipdamasis į parlamentarus su prašymu panaikinti teisėjų neliečiamybę, generalinis prokuroras informavo, kad atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, sukčiavimo bei dėl kyšininkavimo ir papirkimo.
A.Valantinas tuomet pranešė, kad turimi duomenys leidžia įtarti, jog R.Savickas organizavo tikro dokumento - nedarbingumo pažymėjimo – suklastojimą, kaip kyšius neva paėmė tris viskio butelius ir maisto produktų, o abu teisėjai į medžioklę vyko automobiliu, kuriam padangas pirko R.Savicko paskirtas bankroto administratorius Algis Kleiva.
Pasak generalinio prokuroro, dėl šių teisėjo R.Savicko ir jam padėjusio teisėjo A.Šukaičio veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas teisėjo vardas.
Vėliau prokurorai Seimui pateikė papildomos informacijos – kad R.Savickas kaip kyšį galimai paėmė ir 2400 litų. R.Savickas teismuose dirba nuo 1989-ųjų balandžio, o Panevėžio apygardos teismo teisėju buvo paskirtas 1995-ųjų sausį.
STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bankroto administratoriaus A.Kleivos veikos. Jis įtariamas kyšio priėmimu, svetimo turto pasisavinimu, didelės vertės sukčiavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba. Jam pateikti įtarimai dėl neteisėto daugiau nei 32,5 tūkst. litų pasisavinimo.
