Ekonominė krizė Lietuvoje vis didėja: netyla pranešimai apie bankrutuojančias įmones, į gatves paleidžiamus darbuotojus, katastrofišką „Sodros“ padėtį. Tačiau naujoji A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ir toliau glėbiais priiminėja įstatymų pakeitimus, kuriuos analitikai vadina biudžeto subalansavimo, bet ne krizės įveikimo priemonėmis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į finansų ministro postą deleguotas 46 metų A.Šemeta, jau ėjęs šias pareigas Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje 1997-1999 metais, Lietuvą sukrėtus Rusijos krizei, neslepia, kad padėtis sparčiai blogėja ištisuose sektoriuose, tačiau atkakliai ir toliau akcentuoja idėją radikaliai mažinti nacionalinio biudžeto išlaidas.
Ekonominė krizė Lietuvoje vis didėja: netyla pranešimai apie bankrutuojančias įmones, į gatves paleidžiamus darbuotojus, katastrofišką „Sodros“ padėtį.
Tiesa, tai geriau, nei prieš dešimtmetį ministro užimta pozicija: tuometinė versija, kad Rusijos krizė mūsų šalies nepalies, pirmiausia nuskambėjo būtent iš A.Šemetos lūpų.
„Žiaurių akcijų“ kūrėjas
1998-ųjų Rusijos krizė tapo nemenku išbandymu tiek tuometei konservatorių Vyriausybei, vadovaujamai G.Vagnoriaus, tiek, dėl laiku nesiimtų priemonių, visiems Lietuvos žmonėms.
Kaip teigiama žvelgiant iš laiko perspektyvos, didžiausios įtakos padėties šalies viduje blogėjimui turėjo tuometinės Vyriausybės sprendimas neigti gretimos šalies krizės įtaką Lietuvai bei tokios pozicijos nulemtas pernelyg optimistinis 1999 metų biudžetas.
Būtent dėl šviesių G.Vagnoriaus ir jo finansų ministro A.Šemetos svajų Lietuva 1999 metų rudenį atsidūrė prie bankroto slenksčio. Valstybė pristigo pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms (jiems net siūlyta atsisakyti savaitės darbo užmokesčio per mėnesį), strigo socialinių išmokų ir pensijų mokėjimas.
Geriausiai iš tų laikų Lietuvos gyventojai turbūt prisimena G.Vagnoriaus ir A.Šemetos sumanytas „žiaurias akcijas“, nukreiptas prieš mokesčius slepiančius verslininkus. Tokie apsukruoliai dažnai už itin menkus, vos kelių šimtų litų prasižengimus, būdavo baudžiami milijoninėmis baudomis, skaičiuojamomis ne nuo bendrovių pelno, bet nuo apyvartos. Akcija trumpam laikui pagausino valstybės biudžeto įmokas – nesugebėjusių susimokėti baudų ir bankrutavusių įmonių kaina.
Po A.Kubiliaus sparnu
Nustekentą šalies ūkį 1999-aisiais perėmęs A.Kubilius negailėjo kritikos savo partiečiui G.Vagnoriui, tačiau ir tuo metu tarsi pamiršo, kad didelę įtaką priimant kritikuotus sprendimus darė ar bent turėjo daryti finansų ministras A.Šemeta. Nepaisant to buvęs ministras buvo pakviestas į tuometinę A.Kubiliaus komandą – tapo Vyriausybės sekretoriumi.
Tuo metu A.Šemetai buvo pavestas darbas, turėjęs tapti vos ne svarbiausiu A.Kubiliaus premjeravimo akcentu – vadovauti su biurokratija kovojančiai Saulėlydžio komisijai. Tačiau pagalbą tuo metu Vyriausybei siūlę ekspertai netrukus pripažino, kad komisija pati pateko į biurokratijos spąstus. Pateikti pasiūlymai nugulė valdininkų stalčiuose, o paskui buvo perdaryti taip, kad į Seimą pateko jau visiškai neatpažįstami ir nebuvo įgyvendinti.
Gražių žodžių A.Šemetai premjeras negaili ir dabar. „Visada vertinau kvalifikuotą ir argumentuotą A.Šemetos nuomonę priimant svarbiausius valstybei sprendimus“, – pristatydamas kandidatą į finansų ministrus pareiškė A.Kubilius.
Kalbama, jog nemažai įtakos teigiamam A.Kubiliaus nusistatymui galėjo turėti ir pasklidęs mitas, kad G.Vagnoriaus valdymo metais A.Šemeta tebuvo klusnus šio valios vykdytojas, buhalteriškai įgyvendindavęs stratego sumanymus. Dabar jis pasižadėjo parodyti viską, ką gali.
Prieš mėnesį grįžęs į Finansų ministeriją, A.Šemeta pažadėjo imtis aktyviai kurti krizės suvaldymo strategiją. Tai esą ir padarė – buvo vienas aktyviausių krizės prevencijos plano kūrėjų.
Kaip svarbiausi šio plano akcentai įvardijami gyventojų pajamų mokesčio mažinimas nuo 24 iki 21 proc., taip pat pelno ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimas atitinkamai nuo 15 iki 20 proc. ir nuo 18 iki 19 proc., taip kamšant biudžeto skyles.
Dar viena plano kryptis – garsiai premjero A.Kubiliaus deklaruojama pozicija nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nes taip valstybei tektų prisiimti itin sunkius įsipareigojimus.
Pagreitį įgaunančių premjero ir finansų ministro sumanymų nestabdo ne tik koalicijos partnerių, vietos analitikų kritika, bet ir tarptautinių ekspertų skeptiškas požiūris į antikrizinį planą. Štai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ paskelbė toli gražu ne pagiriamąsias savo analitikų įžvalgas. Pagal jas staiga lėtėjant ekonomikai toks taupus biudžetas, koks planuojamas mūsų šalyje, gali sukelti dar didesnę recesiją. Dėl lėtėjančios ekonomikos surinkti planuojamas biudžeto pajamas bus labai sunku.
Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, vertindama naujosios valdžios parengtą krizės įveikimo planą, neslepia, kad mokesčių našta Lietuvos gyventojams pasunkės.
Akiratyje – tik biudžetas
Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, vertindama naujosios valdžios parengtą krizės įveikimo planą, neslepia, kad mokesčių našta Lietuvos gyventojams pasunkės, o šalies laukia sumaištis. „Žmogus (finansų ministras A.Šemeta - red.) mato tik biudžetą, tik valstybės finansus, daugiau nieko“, – abejonių dėl finansų ministro sprendimų neslepia ekspertė.
Jos manymu, žvelgiant į A.Kubiliaus ir A.Šemetos veiksmus jau dabar galima sakyti, kad "pusžiaurės akcijos", vykdytos prieš dešimtmetį, prasideda ir dabar. Tačiau, R.Vainienės teigimu, nepaisant garsių pareiškimų, ji labiausiai pasigenda žadėto išlaidų mažinimo – prieš šventes Seimo patvirtintame biudžeto projekte išlaidos numatytos 400 mln. litų didesnės nei šįmet.
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis taip pat nusiteikęs skeptiškai. „Gal tai ir nėra pats blogiausias variantas, kai finansų ministras – tvarkingas vykdytojas, jeigu yra geri strategai. Dabar susidaro įspūdis, kad, paskyrus finansų ministrą, premjeras tarsi pasitraukė į šoną, o ministras kaip buhalteris viską skaičiuoja. Bet reikia dar formuoti pagrindinę kryptį ir jos laikytis“, – pabrėžė jis.
Analitiko manymu, Vyriausybei, piešiančiai gražias ateinančio dešimtmečio perspektyvas, trūksta strateginio plano. To ketinama imtis artimiausią pusmetį.
„Nuosmukio suvaldymas nereiškia tik valstybės finansų lopymo. Jei versle bus sudarytos sąlygos žlugti tiems, kurie galėtų išsilaikyti, nieko gero nebus. Kai jie žlugs, kas mokės pašalpas bedarbiams, iš kur bus renkami mokesčiai, jei neliks darbo vietų? Apie tai negalvojama“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Pasak jo, krizės suvaldymo planas yra per švelnus ir siekiamo rezultato neatneš. Analitiko teigimu, Lietuvai derėjo pasinaudoti Latvijos, krizės paliestos anksčiau, pavyzdžiu. Mūsų kaimynai dar lapkritį kreipėsi į TVF ir pažadėjo derybas dėl paskolos, siekiančios 2-3 mlrd. eurų, gavimo. Latvijos vadovų teigimu, jų šalis galėtų išgyventi ir be šios paskolos, tačiau ji esą padės palaikyti nacionalinę ekonomiką.
„Mums irgi reikėjo iš karto derėtis su TVF dėl kredito linijos, reikėjo didinti PVM iki 21 proc., bet nejudinti pelno mokesčio, nes taip atbaidomi investuotojai, o daugiau pinigų į biudžetą nesurenkama. Reikėjo nejudinti ir neapmokestinamo minimumo, nes mokesčių sistema turi būti kuo paprastesnė, o dabar, skaičiuojant skirtingai nuo tam tikrų uždirbamų sumų, padaryta tokia košė, kad galvą nusilauši“, – aiškino R.Rudzkis.
Bet kuriuo atveju, analitiko įsitikinimu, Vyriausybė privalėjo skirti kur kas daugiau dėmesio viešiesiems ryšiams, aiškinti visuomenei savo sprendimus. „Dabar visuomenė sunkios ekonominės situacijos nesuvokia, tačiau mato nerišlius veiksmus. Tai gresia chaosu ir gatvių demonstracijomis“, – įspėjo R.Rudzkis.
