Vyriausybė neslepia: dėl nesurenkamų biudžeto pajamų visiems teks dar labiau veržtis diržus. Pozicijos nekeičia net atsargios Briuselio rekomendacijos. Antai praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) mokesčių politikos komisaras Laszlo Kovacsas, iš esmės teigiamai įvertinęs Lietuvos ekonomikos gelbėjimo priemones, vis dėlto pažymėjo, kad mūsų Vyriausybės sprendimas didinti netiesioginius mokesčius nebūtinai padės surinkti daugiau pinigų į biudžetą.
Dar kartą kartoju: Vyriausybė šiuo metu rengia biudžeto patikslinimą, numato toliau radikaliai mažinti išlaidas, kad biudžeto pajamos jas atitiktų ir šalyje būtų užtikrintas makroekonominis stabilumas.
„Makroekonominiai dalykai yra pirmaeiliai. Jei neužtikrinsime makroekonominio stabilumo, bet kokie kiti žingsniai netenka prasmės“, – savo poziciją Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ gynė vienas Antikrizinio plano kūrėjų finansų ministras A.Šemeta.
Tikslas – lito stabilumas
Praėjusią savaitę Lietuvoje kilo panika dėl galimo lito devalvavimo. Ar galite užtikrinti, kad tai tikrai neįvyks?
Manau, mūsų veiksmai liudija, jog Vyriausybė apskritai apie tai nemąsto. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad litas liktų stabilus iki pat mūsų įstojimo į euro zoną. Dėl to ir imamės tokių priemonių, kurių reikia makroekonominiam stabilumui užtikrinti.
Per šių metų sausį ir vasarį į biudžetą nesurinkta 16 proc. planuotų pajamų. Ar ateityje padėtis nesunkės?
Noriu priminti, jog pernai gruodį, kai Finansų ministerija prognozavo, kad mūsų ekonomika smuks 4,8 proc., tai daug kam atrodė labai pesimistiška. Šiuo metu pokyčiai tarptautinėse rinkose, ES, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, kitose šalyse rodo, kad tuo metu atrodžiusi konservatyvi prognozė dabar yra pernelyg optimistinė. Mūsų ekonomika smuks labiau, nei buvo numatyta gruodį, o tai reiškia, kad ir biudžeto pajamos atitinkamai sumažės.
Pokalbio pradžioje minėjote, kad lito stabilumą garantuoja biudžeto surinkimas, dabar sakote, jog pajamų mažės. Ar dėl to nekils problemų?
Dar kartą kartoju: Vyriausybė šiuo metu rengia biudžeto patikslinimą, numato toliau radikaliai mažinti išlaidas, kad biudžeto pajamos jas atitiktų ir šalyje būtų užtikrintas makroekonominis stabilumas.
Atlyginimai mažės
Kaip Vyriausybė įsivaizduoja radikalų išlaidų mažinimą?
Šiuo metu baigiami skaičiavimai, tačiau jau dabar akivaizdu, kad išlaidas reikės papildomai mažinti keliais milijardais litų.
Gal teisūs analitikai, prognozuojantys, kad jūsų žadamos priemonės reikš viešojo sektoriaus darbuotojų – tarp jų mokytojų, gydytojų – atlyginimų mažinimą?
Numatomose priemonėse kalbama ir apie darbo užmokesčio mažinimą. Šiuo metu orientuojamės į apytiksliai 10 proc. darbo užmokesčio mažinimą. Kokias konkrečiai grupes tai palies, šiuo metu skaičiuojama, tačiau valstybės tarnyboje darbo užmokestis tikrai turėtų mažėti. Tai akivaizdu.
Ar tokios priemonės neatneš daugiau žalos nei naudos? Krintant gyventojų perkamajai galiai biudžeto surinkimas gali dar labiau mažėti?
Privalome užtikrinti makroekonomikos stabilumą. Jeigu biudžeto deficitas taps didesnis negu jį įmanoma finansuoti, valstybė tiesiog neturės galimybių skolintis lėšų, o tai sukurs gerokai daugiau problemų.
Finansų analitikai, ir ne tik Lietuvoje, ne kartą minėjo, kad šalis, skatindama vartojimą tuo metu, kol dar gali skolintis, investuodama į darbo vietų kūrimą gautų daugiau naudos, nei teoriškai reguliuodama biudžetą. Kodėl Lietuva eina kitu keliu?
Lietuva turi kitokį monetarinį režimą nei tos valstybės, kurios įgyvendina skatinimo priemones. Mes turime valiutų valdybos modelį, fiksuotą lito kursą. Šiuo atveju papildomos skatinimo priemonės reikštų, kad negalėtume tinkamai valdyti einamosios sąskaitos deficito, ir tai dar labiau pablogintų makroekonominę padėtį. Visos valstybės, kurios turi tokią sistemą kaip mes, eina išlaidų mažinimo keliu.
Lengvatoms – ne
Praėjusią savaitę ES šalių finansų ministrai sutarė visam laikui įteisinti lengvatinius Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus daugeliui smulkiojo verslo šakų. Jūs iš karto pareiškėte, kad Lietuva to nedarys. Kuo skiriamės nuo kitų?
Tas sprendimas tiesiog įteisina lengvatas, kurios kai kuriose ES valstybėse galioja jau kelerius metus. Jeigu šis sprendimas nebūtų priimtas, tose valstybėse 2010-aisiais būtų reikėję PVM padidinti iki standartinių tarifų.
Bet vos prieš kelis mėnesius tokios lengvatos galiojo ir Lietuvoje?
Mūsų atveju daugelio lengvatų, kurios ten yra numatytos (labiau susijusių su smulkiomis, darbui imliomis paslaugomis), apskritai nebuvo. Antra, dabartinėmis aplinkybėmis, kai Lietuvoje nesurenkamos biudžeto pajamos, tikrai ne laikas mažinti mokesčius.
Eurokomisaro L.Kovacso teigimu, jeigu šalys nesumažins PVM smulkiajam verslui, jo tiesiog lauks bankrotas?
Klaidingai interpretuojate komisaro žodžius. Kartoju: šios PVM lengvatos – kompromisinis sprendimas. Jos reiškia, kad tose valstybėse, kuriose šios lengvatos buvo taikomos, nereikės padidinti PVM mokesčio. ES valstybių finansų ministrai susitarė, kad daugiau lengvatos nebus plečiamos. Kai kurios valstybės – Danija, Vokietija – apskritai labai griežtai pasisako mokesčių lengvatų klausimu. Tokios pat pozicijos laikomės ir mes. Manome, kad verslą skatinti reikia kitomis priemonėmis, o ne PVM lengvatomis.
Spartus smukimas
Kaip jūs pats interpretuotumėte šiuos ES mokesčių politikos komisaro žodžius: „Lietuvos sprendimas didinti netiesioginius mokesčius nebūtinai padės surinkti daugiau pinigų į biudžetą“?
Tai susiję ne su tuo, taikomos ar netaikomos PVM lengvatos. Kaip minėjau, Lietuvos ekonomika šiuo metu smunka smarkiau negu buvo galvota, ir tai lemia tam tikrą pajamų atsilikimą nuo plano.
Kaip vertinate konkretų pastebėjimą, kad mokesčių didinimas nebūtinai padės surinkti daugiau pinigų? Ar į tokias pastabas tiesiog nekreipiate dėmesio?
Mes paskaičiavome, kiek pajamų būtų negauta, jeigu PVM lengvatos nebūtų panaikintos, taip pat nebūtų įvestos kitos mokestinės priemonės. Per du mėnesius valstybės biudžetas būtų gavęs dar 185 mln. litų mažiau pajamų negu dabar. Turėtume susieti mūsų pajamų dalį su išlaidų dalimi. Jeigu pajamos biudžete bus mažesnės negu numatyta, atitinkamai kentės ir darbo užmokestis, ir socialinės, ir kitos išmokos. Stebuklų nebūna. Atitinkamas išlaidas, kurios yra suplanuotos, reikia finansuoti. Mes jas dabar mažinsime dėl to, kad pajamų planas šiuo metu nėra vykdomas.
Pirmiausia – biudžetas
Nepaisant Vyriausybės planų, jau dabar nemaža Lietuvos gyventojų pajamų dalis nusėda kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, kur kainos dėl taikomos mokesčių politikos gerokai žemesnės?
Tai netiesa. Latvijoje mokesčiai praėjusių metų pabaigoje buvo padidinti gerokai daugiau nei Lietuvoje. Beje, ten PVM tarifas yra 21 proc., kai Lietuvoje – 19 procentų.
Galioja ta pati nuostata: pagal tai, kaip šiuo metu klostosi situacija, būtinybės kreiptis į TVF nėra, tačiau padėčiai blogėjant, tokia būtinybė gali atsirasti.
Tačiau benzinas Latvijoje pigesnis.
Reikia ieškoti priežasčių, kodėl jis Latvijoje pigesnis. Bet tikrai ne dėl mokesčių dydžio, nes PVM Latvijoje didesnis, akcizo mokestis – toks pat, kaip Lietuvoje. Kalbant apie Lenkiją, zlotas nuo praėjusiųjų metų vidurio smuko daugiau kaip trečdaliu, ir tai lėmė lenkiškų prekių pigimą mūsiškių atžvilgiu. Tačiau nemanau, kad galėtume mokesčių politiką suderinti su zloto kurso pasikeitimais.
Ar nederėtų galvoti apie kainas, kad žmonės galėtų pirkti daugiau ir taip skatintų šalies ekonomiką?
Infliacija, jei pastebėjote, pastaruoju metu mažėja ir mūsų taikomos priemonės susijusios su tuo, kad kainų kilimą, koks buvo per pastaruosius kelerius metus, pažabotume.
Ar neatsitiks taip, kad žmonėms perkant vis mažiau, didėjant nedarbui, į biudžetą gali būti surenkama dar mažiau, o įvairių pašalpų teks mokėti daugiau?
Tikiuosi, to neatsitiks. Makroekonominiai dalykai šiuo atveju yra pirmaeiliai. Jei neužtikrinsime makroekonominio stabilumo, bet kokie kiti žingsniai netenka prasmės.
Gaila žmonių
Ar balansuodami biudžetą, dėl to mažindami žmonių darbo užmokestį, o tuo pačiu – ir žmonių pasitikėjimą valdžia, nesukelsite dar blogesnių padarinių?
Manau, kad priemonės, kurių imamės, yra būtinos. Tam pritaria ir Europos Komisija. Tą patį sako kitos tarptautinės organizacijos. Nemanau, kad yra kokių nors kitų vaistų, juoba kad jų niekas nesiūlo.
Ką tokiu atveju patartumėte žmogui, kuris dėl krizės prarado darbą, tačiau turi išlaikyti mažus vaikus ir mokėti paskolas?
Manau, kad turime socialinės apsaugos sistemą, skirtą palengvinti nedarbo naštą. Žinoma, užjaučiu žmones, kurie dėl dabartinės situacijos netenka darbo. Tikiuosi, kad krizinis laikotarpis neužsitęs iki begalybės, ekonomika atsigaus ir žmonės vėl galės gauti atitinkamas darbo vietas.
Lietuva deda daug pastangų, kad nereikėtų kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Ar tikrai sugebėsime išsiversti savo jėgomis?
Galioja ta pati nuostata: pagal tai, kaip šiuo metu klostosi situacija, būtinybės kreiptis į TVF nėra, tačiau padėčiai blogėjant, tokia būtinybė gali atsirasti. Manau, Vyriausybė reikiamu metu priims reikiamus sprendimus.
Derybos tebevyksta
Vyriausybė, rengdama verslo skatinimo projektą, daug vilčių dėjo į bankų paramą. Tačiau bankininkai viešai pareiškė negalintys rizikuoti indėliais, skolindami krizės ištiktam verslui. Ar verslo skatinimo planas nežlugs ties bankų slenksčiu?
Nemanau, kad taip atsitiks, nes verslui skatinti naudojame finansų inžinerijos priemones, skirtas bankų rizikai sumažinti, kad jie galėtų daugiau ar lengviau skolinti verslui. Yra visa eilė priemonių – nuo garantijų teikimo iki dalyvavimo kapitaluose. Jos turėtų sumažinti bankų riziką ir atitinkamai įlieti papildomų pinigų į verslą.
Ar jau esate konkrečiai susitarę su bankais, kaip ir kada Vyriausybė per juos, kaip planavo, perskirstys verslo skatinimui skirtas lėšas?
Šiuo metu vyksta konkursai dėl kai kurių verslo skatinimo priemonių įgyvendinimo. Su bankais konkrečiai deramasi dėl sąlygų, kuriomis jie galėtų dalyvauti. Iš to susidomėjimo, kurį rodo bankai, galima spręsti, kad jie turėtų įsijungti į šios programos įgyvendinimą.
Ar nėra rizikos, kad numatyti pinigai „nusės“ bankuose, o verslas ir toliau liks prašytojo vietoje?
Tam ir pasirašomos sutartys, kad bankai aktyviai skolintų. Bus atliekamas skolinimo stebėjimas, lėšos turės pasiekti verslą. Kita vertus, neturėtume manyti, kad tos lėšos išgelbės visą verslą. Taip tikrai nebus. Per "pigių pinigų" laikotarpį susiformavo padėtis, kai plėtoti verslą buvo gana lengva. Dabartinėmis aplinkybėmis, be abejo, ne visi verslai galės išlikti. Tikiuosi, kad dalis jų persiorientuos ir išliks, nes bus konkurencingesni, tačiau dalis verslo dabartinėmis aplinkybėmis turės bankrutuoti.
