Pristatydamas skaičiavimus Lietuvos banko finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Andrius Škarnulis teigė, jog tyrime vertinti tokie kriterijai kaip darbo užmokestis, draudžiamosios pajamos, bazinė pensija ir pensijų fondų grąžos.
Prognozuojama, jog vidutinė laiko trukmė, kurią pensijoje gyvena žmogus, ilgės nuo 16 iki 22 metų. Šiuo metu prie privataus kaupimo fondų prisijungia vis jaunesnio amžiaus gyventojai, nes rinka prisisotinusi. Įvertinant visuomenės senėjimą ir konservatyvesnius gyventojų pasirinkimus prognozuojama, kad finansinės pensijų fondų grąžos mažės.
„Tiems, kuriems iki pensijos liko nedaug, reikia labai pagalvoti apie kylančias rizikas“, - sakė A.Škarnulis.
A.Škarnulis atkreipė dėmesį, jog kapitalas yra mobilus, tačiau darant tyrimus dažnai vertinamos uždaros ekonomikos. Ekonominiai ciklai atneša pakilimus ir nuosmukius, kuriuos taip pat reikia vertinti. Šiuo metu vidutinė realioji metinė mažos rizikos fondo grąža yra 1,5 proc. Atskaičius administravimo mokesčius ji yra mažesnė nei procentas. „Tai labai maža grąža net lyginant su mokslinėje literatūroje nurodomais skaičiais“, – sakė Lietuvos banko specialistas.
Skaičiavimai rodo, kad svarbu ne tik pervedimo į pensijų fondų dydis, bet ir struktūra. Gyventojams prisidėjus savo lėšom rezultatas yra geresnis, nei tuo atveju, jei viską pervestų tik „Sodra“. Taip pat vienas išmokų subalansavimo būdų yra pensinio amžiaus ilginimas. „Pensinio amžiaus ilginimo nereiktų vertinti tik kaip vienintelio sprendimo, nors jis duoda gerų rezultatų sprendžiant problemą. Tačiau klausimų kyla dėl žmonių užimtumo ir kitų problemų“, – sakė A.Škarnulis.
Lygindamas pragyvenimo lygio didėjimą ir privačių pensijų fondų bei „Sodros“ mokamas pensijas Lietuvos banko specialistas atkreipė dėmesį, kad augant atlyginimams reiktų iškarto didinti ir pensijas, o tai didintų "Sodros" išlaidas.
Skaičiavimų rezultatai rodo, kad kuo didesnį stažą turi gyventojas pradėdamas kaupti, tuo dalyvavimo privačiame kaupime nauda yra mažesnė. Kuo daugiau uždirba asmuo, tuo nauda yra didesnė. Jei gyventojas gauna nedideles pajams ir neprisideda prie kaupimo savo lėšomis, tai nauda santykinai nedidelė, o daugeliu atveju gyventojas gali net prarasti.
„Tiems, kuriems iki pensijos liko nedaug, reikia labai pagalvoti apie kylančias rizikas. 55 vyresnių grupė vertintina kaip rizikingiausia“, – sakė A.Škarnulis.
Pasak jo, antros pakopos egzistavimas finansiškai naudingas ir valstybei, ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kai jie patys prisideda prie kaupimo. Trumpuoju laikotarpiu antra pakopa valstybei brangesnė, tačiau nuo 2036 m. ji taptų pigesnė.
Lietuvos banko atstovas atkreipė dėmesį, jog pensijų kaupimo sistemai būtinas stabilumas, o dažni pokyčiai didina gyventojų nepasitikėjimą. Iki šių metų rugsėjo 1 d. gyventojai turi apsispręsti, kur toliau kaups neatvės pensijas.
