A.Anušausko nuomone, paskelbus tyrimo išvadas užimti kategorišką poziciją ir sakyti, kad kalėjimo nebuvo, negalima.
„Aš sakyčiau – taip, interpretacijos (iš dalies nesutampa – BNS). Šiuo atveju kiekvienas turi teisę į savo interpretaciją ir kaip sustatyti akcentus. Kadangi tyrimai buvo daryti kitose šalyse, buvo Amerikos žiniasklaidoje informacijos, kuri leidžia daryti prielaidas, kad esant tokioms galimybėms visa tai galėjo būti panaudota tos tardymo programos rėmuose. Mes nustatėme aplinkybes, kurios su pasaulio žiniasklaidos pranešimais ko gero sutampa: taip iš dalies galima konstatuoti, kad mes patvirtinome tą galimo egzistavimo faktą“, – BNS penktadienį sakė NSGK vadovas.
„Iš dalies sutampa. O iš dalies, tai ta dalis, kad mes tam tikrų dalykų nenustatėme ir negalėjome nustatyti – konkrečių žmonių įvežimo ir išvežimo“, – pridūrė A.Anušauskas.
Pasak jo, svarbiausia, ką komitetas nustatė – kad buvo parengta „tam tikra infrastruktūra“, lėktuvų skrydžiai ir galimybės keletą kartų nekontroliuojamai įveikti Lietuvos sieną. Vis dėl to jis pabrėžė, jog kalbėdamas apie patalpas nevartoja termino „kalėjimas“.
„Šiuo atveju aš to termino net nevartočiau. Aš manau, kad mes kalbame apie patalpas, kurios buvo naudojamos. Kam buvo naudojamos, čia yra kitas dalykas, mes negalime nustatyti. Jeigu mūsų pareigūnai nesidomėjo, kas vyksta ir buvo tokios sąlygos sudarytos, tai mes negalime žinoti be kitos pusės informacijos. O kaip žinia, kita pusė komentarų neteikia. Jeigu niekas nematė – buvo sudarytos būtent tokios galimybės, tai, deja, mes nieko kito ir negalėjome konstatuoti“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Kartu jis pažymėjo, jog Seimo komiteto ir URM atsakomybės ribos yra skirtingos, o užsienio reikalų ministras, kaip pareigūnas, gali formuoti savo poziciją ir ji nebūtinai turi sutapti su komiteto NSGK vadovo.
Mūsų tikslas buvo padaryti parlamentinį tyrimą, nustatyti faktus, pasižiūrėti, ar iš tikrųjų slaptosios tarnybos savo veiksmams, kokie jie bebūtų, turėjo politinį pritarimą, ar valstybės vadovai buvo informuojami. URM atsakomybės ribos yra kitos ir aš šitų dviejų dalykų nedėčiau į vieną krūvą. Bet jei mes kalbame apie aplinkybes, kurias nustatėme, dauguma tų aplinkybių buvo ir kitose šalyse, pasak kitų tyrimų. Šiuo atvejų užimti kategorišką poziciją ir sakyti „nebuvo“ nei vienas, nei kitas negalime“, – sakė A.Anušauskas.
URM teigimu, NSGK tyrimas nustatė, kad nėra faktų ir informacijos apie Lietuvoje buvusius slaptus CŽV kalėjimus, apie Lietuvos teritorija pervežtus, atvežtus ar iš jos išvežtus terorizmu įtariamus asmenis. Šios išvados esą patvirtina anksčiau ministerijos išsakytą teiginį, kad ši žinyba neturėjo ir neturi informacijos, jog Lietuvoje būtų egzistavęs CŽV kalėjimas.
„Manau, svarbiausia žinia pasauliui, kad komitetas nenustatė, kad Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar Lietuvos teritorijoje buvo atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos teritorijoje buvo CŽV kalėjimai. Išvadose kalbama apie prielaidas, tačiau man svarbiausia išvada, ir svarbiausia žinia pasauliui, kad nėra faktų ir informacijos, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas“, – po išvadų paskelbimo sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Dėl galimai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo tyrimą atlikęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo pervežami ar į šalį buvo atvežti ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad „sąlygos tokiam pervežimui buvo“.
Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, ir tokios patalpos buvo įrengtos dvejose vietose.
Rugpjūčio mėnesį JAV televizijai „ABC News“ paskelbus, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškart tai paneigė, pavadinusi „gandais ar prasimanymais“.
„ABC News“ teigimu, slaptas CŽV kalėjimas, kuriame kalinti aštuoni įtariami „Al Qaedos“ teroristai, netoli Vilniaus esančiuose Antaviliuose veikė 2004–2005 metais.
Didžioji dalis pasaulio naujienų agentūrų Seimo komiteto išvadas interpretavo kaip patvirtinančias, kad Lietuvoje buvo slaptas CŽV kalėjimas.
Naujienų agentūros „Reuters“ antraštė skelbia: „Lietuva turėjo slaptus CŽV kalėjimus, nustatė tyrimas“; BBC straipsnis pavadintas „CŽV naudojo Lietuvos „juodąsias vietas“; AP skelbia: „Komisija: Lietuvos saugumas patvirtino CŽV kalėjimus“; „Bloomberg“ pranešimą pavadino: „Lietuva leido CŽV naudoti slaptą kalėjimą tardymui“.
NSGK tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje gali pasipildyti atskirąja nuomone
Keletas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių svarsto galimybę parengti ir pateikti Seimui atskirąją nuomonę, kuri papildytų parlamentinio tyrimo dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo galimo įkūrimo Lietuvoje išvadas.
„Galvojame, kad reikėtų pateikti atskirąją nuomonę dėl žmogaus teisių“, – BNS sakė NSGK pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Jis ir dar mažiausiai trys NSGK nariai norėtų, kad parlamentinio tyrimo išvadose atsirastų sakinys, jog Lietuvos pareigūnai, vykdydami įsipareigojimus NATO ir kitiems užsienio partneriams, nepažeidė žmogaus teisių.
Dėl panašios formuluotės NSGK nariai balsavo antradienį, tvirtindami visas parlamentinio tyrimo išvadas, bet balsų dauguma joms nepritarė. Todėl svarstoma galimybė, kad tai būtų įrašyta Seimo sprendimu.
„Nustatėme labai aiškiai, kad neturime įrodymų, jog žmogaus teisės Lietuvoje nebuvo pažeidžiamos, – BNS sakė iniciatyvą pareikšti atskirąją nuomonę palaikantis socialdemokratas Juozas Olekas. – Klausimas juk ir buvo keliamas ne dėl kokio nors kambariuko įrengimo, o dėl žmogaus teisių pažeidimų – buvo ar nebuvo.“
Anot jo, nors Seimas nebuvo pavedęs NSGK tirti galimų žmogaus teisių pažeidimų, pusantro mėnesio trukęs tyrimas ir visa surinkta medžiaga esą leidžia daryti išvadą, kad tokių pažeidimų nebuvo.
Tuo metu NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad į komiteto išvadas įrašyta tai, kas buvo tirta.
„Galima ir kitaip formuluoti išvadas – surašyti viską, ko netyrėme ar ko neradome. Mes į išvadas surašėme tik tai, ką tyrėme“, – pabrėžė jis.
Seimas buvo pavedęs NSGK nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Atskiroji nuomonė parlamentarams turėtų būti pateikta drauge su patvirtintomis išvadomis. Tai greičiausiai bus sausį, per pratęstą Seimo rudens sesiją.
Dėl galimai Lietuvoje 2004–2005 metais veikusio slapto CŽV kalėjimo tyrimą atlikęs Seimo NSGK antradienį paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo pervežami, ar į šalį buvo atvežti, ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad „sąlygos tokiam pervežimui buvo“.
Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
NSGK išvadose taip pat rašoma, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, jas įrengė, bet nepanaudojo pagal paskirtį. Tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį, kad buvo įrengtos dar vienos patalpos, kur lankėsi užsienio partneriai, o Lietuvos pareigūnai nestebėjo jų veiksmų, nekontroliavo atvežamų ir išvežamų krovinių.
Komiteto nariai konstatavo, kad aukščiausi valstybės vadovai buvo nepakankamai informuoti apie VSD tarptautinį bendradarbiavimą.
Seimo komitetas pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
