Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas BNS sakė, kad atidarius rūmus būtų sudėtinga juos išlaikyti.
„Jeigu rūmus atidarytų, tada būtų tragedija, nes ir šildymui, ir elektrai reikėtų daugiau lėšų“, – sakė direktorius.
Anot jo, jei pirmasis statybos darbų etapas būtų baigtas ir būtų atidaryta 50 proc. visos Valdovų rūmų erdvės – reprezentacinė dalis su dviem beveik visiškai įrengtomis nuolatinėmis ekspozicijomis – tektų samdyti papildomai personalo darbuotojų, o tam lėšų nėra.
Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Veronika Virginavičiūtė BNS sakė, kad statybos darbams pagal biudžeto projektą būtų skiriama apie 16 mln. litų, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams – 4,9 mln. litų.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų, ypač abejojama dėl jų autentiškumo.
„Aišku, kaip ir kiekviena biudžetinė įstaiga, kultūrinė įstaiga, jaučiame trūkumą, tačiau yra minusas, kuris gali tapti teigiamu dalyku – jeigu statyboms nebus skirta reikiama suma lėšų ir rūmai nebus atidaryti, mes neplėsime etatų, galbūt ir sutaupysime“, – kalbėjo V.Dolinskas.
Valdovų rūmų atstatymu besirūpinančios Vilniaus pilių direkcijos laikinojo vadovo Vytauto Povilaičio komentaro BNS gauti nepavyko.
Valdovų rūmų statytojai sako, kad baigti pirmajam etapui reikia apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.
Naujausiais duomenimis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta 230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų, ypač abejojama dėl jų autentiškumo.
