„Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse Seimo nario patalpose ir jo darbo patalpoje yra laisvės suvaržymas“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime netikėtai pareiškė J.Bernatonis.
Šią nuomonę greitai sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad korupcijai imuniteto negali būti.
Tačiau tokios pačios nuomonės kaip ir teisingumo ministras laikosi ir V.Gapšį bei anksčiau į korupcijos skandalą patekusį Seimo narį „tvarkietį“ Rimą Antaną Ručį ginantis advokatas Saulius Juzukonis.
Pasak jo, R.A.Ručio byloje jau yra pateiktas skundas dėl Seimo nario teisinio imuniteto pažeidimo renkant duomenis apie jį. Toks skundas, pasak S.Juzukonio, gali atsirasti ir ginant V.Gapšį.
Tačiau kol kas skubėti advokatas neketina. Pasak jo, prokuratūrai galima prirašyti daug skundų, tačiau iš tiesų reikėtų pasiekti, kad parlamentaro teisinio imuniteto ribas tiksliau išaiškintų Konstitucinis Teismas.
„Yra teisinė kolizija įstatymuose. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą imunitetą turi vienintelis asmuo – prezidentė. O kiti teisės aktai neleidžia Seimo nario atžvilgiu taikyti kažkokias priemones, nes jis negali būti persekiojamas. Lietuvoje yra toks paradoksas, kad iki galo nėra išaiškinta, kas yra baudžiamasis persekiojimas. Ką jis apima? Atsakymą gali pateikti tik Konstitucinis Teismas. Mes galime rašyti jiems (prokurorams, – red. past.), bet žinome, kad atsakys remdamiesi Kriminalinės žvalgybos įstatymu ir manys, kad yra teisūs“, – teigė advokatas.
Dabar, kad ir ką mes skųstume, mes į nieką ateisime. Kaip mokslininkas kalbu, – sakė advokatas S.Juzukonis.
Pasak jo, kai įrodymų vertinimas persikels į teismus, tada bus galima aiškintis, ar jie surinkti teisėtai.
„Dabar, kad ir ką mes skųstume, mes į nieką ateisime. Kaip mokslininkas kalbu. Jie pasakys, kad jie pagal šitą, ir bus ginčas dėl ginčo. Yra teisės aktai: Seimo Statutas, Konstitucija, kur įrašyta, kad Seimo narys turi imunitetą, kad jis negali būti persekiojimas, yra ribos, kas yra imunitetas, kad jis turi pradžią ir pabaigą, kas gali panaikinti. Tačiau atsirado Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir turime koliziją“, – sakė S.Juzukonis.
E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas su 15min kalbėjo nenoriai, tačiau nepaneigė, kad gynyba gali bandyti pasiekti, kad kratų parlamentaro namuose, automobilyje ir kabinete metu surinkti įrodymai būtų pripažinti negaliojančiais.
Prokurorai yra atskleidę, kad per šias kratas pas E.Masiulį rasta 250 tūkst. eurų grynaisiais, kurių dalis pažymėta.
„Aš turiu savo nuomonę, bet aš pagalvosiu, ar ją dabar pateikti. Turiu poziciją dėl tos situacijos. Teisingumo ministras, kadangi jis nėra gynėjas ar atstovas, tai jis gali komentuoti. Aš esu gynėjas, todėl turiu įvertinti, kuriuo momentu ir kada byloje geriausia pateikti savo įžvalgas dėl kažkokių galimų pažeidimų ar nepažeidimų. Šiuo metu nenorėčiau atskleisti, nes tas gali būti vienas iš argumentų ir tiesiog ateity šiuo klausimu pasisakysime teisiniuose procesuose“, – 15min sakė M.Bliuvas.
V.Gapšys: „Man prasmės nėra“
Vienas iš „MG Baltic“ korupcijos bylos veikėjų Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys pats sako nematantis reikalo kvestionuoti, ar per kratas jo namuose ir kabinete įrodymai surinkti teisėsaugai.
Pasak jo, teisėsauga nerado nieko, dėl ko verta būtų bandyti pasiekti įrodymus paversti neteisėtais.
„Jei jie būtų nuoširdžiai paprašę paduoti tuos dalykus, kuriuos paėmė darydami kratas, tai būčiau padavęs. Tai, ką iš manęs paėmė, galėjo iš bendrovės „PHD“, su kuria dirbame, paprašę pasiimti. Ir dar turbūt daugiau būtų gavę. Pas mane namie jie net užrašė kažkaip „daiktų, kuriuos padavė asmuo, protokolas“, tai ką čia protestuot?“ – klausė V.Gapšys.
Jis pripažino, kad teisiškai krata jo namuose ir ypač kabinete, gal ir nebuvo švari, tačiau jis tikras, kad turinio prasme per jas surinkti įrodymai jam nepakenks.
Pas mane namie jie net užrašė kažkaip „daiktų, kuriuos padavė asmuo, protokolas“, tai ką čia protestuot? – klausia V.Gapšys.
„Kaip teisininkui gal ir būtų įdomu teoriškai pasižiūrėti, bet praktinės reikšmės man toks ginčas neturėtų jokios. Net man ne tiek namai, nors tai intymesnė erdvė, bet kabinetas būtų įdomiau, nes ten visi su Seimo nario darbu susiję dokumentai. Gerai, kad šitie pareigūnai buvo tvarkingi, popierių man nesuknaisiojo, neišmėtė“, – gyrė STT pareigūnus V.Gapšys.
Pasak jo, paneigti kratų teisėtumą kur kas labiau nei jis greičiausiai norės E.Masiulis, pas kurį buvo rastas ketvirtis milijono eurų grynaisiais.
Prezidentė: „Imuniteto nuo korupcijos būti negali“
Vos kilus diskusijoms, ar teisėsauga gali krėsti Seimo narių namus ir kabinetus, savo žodį tarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad imuniteto nuo korupcijos būti negali.
„Teisingumo ministro pamąstymai apie Seimo nario imuniteto ir korupcijos santykį – stulbinantys. Imuniteto nuo korupcijos niekam būti negali“, – šalies vadovės žodžius perdavė jos Spaudos tarnyba.
Į J.Bernatonio žodžius reagavo ir Generalinė prokuratūra. Jos Komunikacijos syriaus vadovė Elena Martinonienė BNS teigė, kad imunitetas galioja Seimo nariui, o ne jo turtui.
„Mes nesutinkame ir vadovaujamės tuo, kad teisės aktuose yra reglamentuota būtent asmens neliečiamybė, o ne turto ar kažko kito, kas yra aplink Seimo narį“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
D.Raulušaitis: „Nieko nepasieks“
Baudžiamojo proceso kodekse rašoma, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Tuo tarpu kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar advokatas Darius Raulušaitis tikina, kad Baudžiamojo proceso kodekse aiškiai yra numatyta, kokios procesinės prievartos priemonės vadinamos kitomis, o tarp jų įvardintos kratos, poėmiai ir net slaptas sekimas. Šios priemonės nevaržo tokio asmens judėjimo ar veikimo laisvės pasirinkimo.
„Yra atskiras BPK skyrius ir jos yra išvardinamos. Ko gero, čia sunku būtų priekaištauti tyrėjams, prokurorams ir teisėjams, kurie sankcionavo kratas, kad jie kažkaip pažeidžia Baudžiamojo proceso kodeksą“, – teigė D.Raulušaitis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad advokatų imunitetas yra apibrėžtas kur kas konkrečiau ir aiškiau nei Seimo narių. Apie advokatus aiškiai parašyta, kad juos draudžiama apžiūrėti, paimti jų dokumentus, tikrinti paštą, klausytis pokalbių, bet ir pas juos leidžiama daryti kratas.
„Aukščiausiasis Teismas net dėl advokatų imuniteto yra išaiškinęs, kad imunitetas gali būti taikomas tik teisėtai advokato veiklai. Jei advokatas daro nusikaltimus, tai imunitetas jam netaikomas“, – sakė D.Raulušaitis.
K.Bitaris: „Iki šiol niekas taip neišsisukinėjo“
Ne vieną rezonansinę korupcijos bylą tyręs buvęs STT pareigūnas, o dabar advokatas Kazys Bitaris pabrėžia, kad, Seimo nariams, kitaip nei kitiems asmenims, imunitetas garantuoja nebent tai, kad pareigūnai negali riboti Seimo nario laisvės ir uždrausti jam kratos ar poėmio metu apleisti asmenines ar tarnybines patalpas, kuriose atliekama krata ar poėmis, ar į jas patekti.
Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nenumato skirtingo patalpų režimo, galinčio sąlygoti draudimą patekti į jas, siekiant teisėjo leidimu atlikti kratą ar poėmį.
Mano tarnybinėje veikloje, kad Seimo narys prisidengdamas imunitetu bandytų sutrukdyti atlikti sankcionuotus kratos ar poėmio veiksmus, nepasitaikė, – sako K.Bitaris.
„Todėl ir tautos išrinktų Seimo narių darbo vietose atlikti teisėjo sankcionuotus veiksmus apribojimų nėra. Atsakant į pasvarstymus, jog krata gali trukdyti Seimo nario darbui, reikia pripažinti, jog procesinės prievartos taikymas dažnai susijęs su neišvengiamų nepatogumų ir apsunkinimų sukėlimu“, – sako K.Bitaris.
Teisininko nuomone, atliekant procesines prievartos veiksmus, tokius kaip krata ar poėmis, ikiteisminio tyrimo institucijos pasinaudoja netikėtumo faktoriumi.
„Apsunkinant savalaikį patekimą į šias patalpas ar vietoves ar išviešinant numatomą šių procesinių veiksmų taikymą, paskesnis kratų ar poėmių atlikimas, tikintis paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, dažnu atveju taptų beprasmiu ir nerezultatyviu“, – akcentuoja jis.
Tačiau K.Bitaris pripažįsta, kad atliekant kratą ar poėmį Seimo narių dalyvavimas nėra būtinas, šiuos veiksmus sėkmingai galima atlikti ir jiems nedalyvaujant.
„Mano tarnybinėje veikloje, kad Seimo narys prisidengdamas imunitetu bandytų sutrukdyti atlikti sankcionuotus kratos ar poėmio veiksmus, nepasitaikė. Teismų praktikoje tokių skundų taip pat nebūta“, – sakė jis.
STT kratas E.Masiulio ir V.Gapšio namuose, darbo vietose ir E.Masiulio automobilyje atliko įtardama, kad du Seimo nariai galėjo būti paėmę kyšius iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Per kratas abu Seimo nariai turėjo teisinę neliečiamybę.
E.Masiulis vos sulaukęs teisėsaugos vizito atsisakė Seimo nario mandato ir šiuo metu teisinės neliečiamybės nebeturi. Todėl E.Masiuliui teisėsauga jau pateikė įtarimus dėl prekybos poveikio, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo. Per kratas pas jį buvo surasti pažymėti 106 tūkst. eurų ir 144 tūkst. eurų nežymėtais banknotais.
V.Gapšys kol kas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Pats politikas negalvoja, kad iškart turėtų atsisakyti Seimo nario mandato, todėl, jei prokurorai norės pareikšti jam įtarimus jiems teks prašyti Seimo panaikinti šio parlamentaro teisinį imunitetą.
Prokuratūros teigimu, šią savaitę į Seimą dėl V.Gapšio neliečiamybės naikinimo kreipiamasi dar nebus.
