Duobė pasiuntė į operacinę
40-metis Marius gegužės 25 dieną važiavo dviračiu namo, kai Šiaurės prospekto bei Ukmergės gatvės sankryžoje staiga vertėsi per dviratės transporto priemonės priekį.
Pasirodo, važiuojamojoje dalyje, už šulinio dangčio, buvo atsiradusi duobė, kurią pastebėti mašinų sraute buvo sunku. Nuvykus į ligoninę paaiškėjo, kad Marius patyrė abiejų alkūnių skeveldrinius lūžius. Prireikė operacijos. Iki liepos vidurio vyro rankos prabuvo imobilizuotos įtvaruose. Vėliau laukė iki šiol nesibaigianti sunki bei ilga 3–4 mėnesių reabilitacija.
Nuvykus į ligoninę paaiškėjo, kad Marius patyrė abiejų alkūnių skeveldrinius lūžius.
„Tos duobės nebūtum galėjęs aplenkti net ir pamatęs. Džiaugiuosi, kad kas iš paskos važiuodamas nepervažiavo jo. Gerai ir tai, kad iškart nulėkėme nusifotografuoti įvykio vietos: kitą dieną duobė jau buvo užtaisyta. Būtų sakę, kad išsigalvojame istoriją. Kiek žinau, vyro gydytojai iškart pranešė policijai, bet ši atsisakė kelti bylą“, – teigė apie įvykį 15min.lt papasakojusi Mariaus žmona Gintarė.
Reikalauja 6000 eurų
Nukentėjusysis prieš pat įvykį grįžo iš Norvegijos. Buvo registruotas darbo biržoje. Nedirba ir Gintarė. Šeima augina du 16 bei 21 metų vaikus, tad tuo metu, kol besigydydamas vyras negalėjo nieko dirbti, abiems buvo itin sunku.
„Neturėjome pajamų. Marius nebuvo draustas. O už gydymą, reabilitaciją reikėjo mokėti. Ir dabar mokame. Vyras išdirbęs 19 metų, o turi gydytis už savo pinigus. Nesąmonė. Įbridome į skolas“, – piktinosi Gintarė.
Nors Marius iki šiol neištiesia dešinės rankos, traška alkūnė, jaučia skausmą, reikalinga papildoma dviejų mėnesių reabilitacijos programa, rugpjūčio pabaigoje sugebėjo įsidarbinti.
Gydymui išleidome per 2000 eurų. Reikalaujame kaltųjų juos mums grąžinti.
„Iš bado nemirsime. Tačiau viso to nepaliksiu. Gydymui išleidome per 2000 eurų. Reikalaujame kaltųjų juos mums grąžinti. Sumokėti jie turės ir už patirtą moralinę žalą. Kiek naktų nemiegota, kiek iškentėta, kiek į ligoninę lakstyta ir pajamų per šią nelaimę negauta. Iš viso prašysime 6000 eurų“, – žalos dydį įvardijo Gintarė.
Nori teismo: bet kas kaltas?
Tačiau kaltų, atrodo, taip lengvai rasti nepavyks. Pirmąjį raštą-pretenziją Kauno miesto savivaldybei, kuri įstatymiškai yra atsakinga už kelių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei eismo saugumą, moteris parašė birželio 9 dieną, prabėgus kelioms savaitėms po įvykio.
Iš valdininkų gavo atsakymą, jog reikia kreiptis į savivaldybės įmonę „Kauno vandenis“, kuri bendrąją civilinę atsakomybę yra apsidraudusi „Seesam Insurance AS“ draudimo bendrovėje.
„Kauno vandenys“ bei draudikas situaciją tyrė ilgai. Gintarei pabodo laukti atsakymo. Galiausiai paaiškėjo, jog savivaldybės įmonė nėra atsakinga. Neva šis konkretus šulinys, prie kurio ir buvo atsivėrusi duobė, „Kauno vandenims“ nepriklauso. Gintarė ir vėl sugrįžo į savivaldybę.
Jei nebūčiau skambinėjusi po dvidešimt kartų, viskas būtų taip ir palikta. Žinote, ubagą ir bažnyčioje muša.
„Savivaldybėje ilgai apsimetinėjo negavę iš „Kauno vandenų“ rašto. Jei nebūčiau skambinėjusi po dvidešimt kartų, viskas būtų taip ir palikta. Žinote, ubagą ir bažnyčioje muša. Toks jausmas, kad jie viską specialiai tempia. Tyčiojasi iš mūsų. Noriu paduoti kaltus į teismą, bet nežinau, kas yra kalti. Jie vienas nuo kito atsakomybę mėtosi, vienas pas kitą siuntinėja“, – emocijas liejo Gintarė.
Paskutinį raštą iš savivaldybės ji gavo rugpjūčio 5 dieną. Po to stojo tyla. Neseniai pasigirdo neoficialių kalbų, kad valdininkai nori su nukentėjusiuoju susitarti: kai tik jis pristatys visus čekius, kompensuos jam patirtas tiesiogines išlaidas.
„Kauno vandenys“ nekalti
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas patikino panašių skundų sulaukiantis kartą ar du per mėnesį. Šiuo atveju šulinio priežiūra įmonei nepriklauso. Kam priklauso, – vyras nežino.
Kiek vėliau iš „Kauno vandenų“ buvo gautas oficialus laiškas: „Kauno vandenys“ eksploatuoja per 155 tūkst. šulinių ant inžinerinių komunikacijų Kaune. Be bendrovės prižiūrimų šulinių yra ir privačiomis lėšomis pastatyti ir valdomi inžineriniai tinklai su įrengtais ant šių tinklų šuliniais, tačiau bendrovė informacijos apie privačiomis lėšomis įrengtų šulinių skaičių neturi. „Kauno vandenys“ yra sudarę civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove. Pridedame draudimo bendrovės išvadas, susijusias su šiuo įvykiu. Analogiškų atvejų įmonė nėra turėjusi.“
Rugpjūčio 5 dieną surašytose draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ išvadose pabrėžiama, jog draudimo sutartimi yra apdrausta tik „Kauno vandenų“ civilinė atsakomybė už trečiojo asmens turto – transporto priemonių – sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio-kanalizacijos tinklų šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje, „Kauno vandenų“ aptarnaujamojoje zonoje. Tad civilinė atsakomybė dėl asmens kūno sužalojimų nėra apdrausta.