Išvada: draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlyginti nuostolius.
Be to, draudiko teigimu, šiuo atveju „Kauno vandenys“ neatliko neteisėtų veiksmų: šulinys yra tvarkingas, liukas su dangčiu važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu yra lygus. Dar daugiau, pabrėžia „Seesam Insurance AS“ savo rašte, – „Kauno vandenys“ šio šulinio neeksploatuoja, kadangi po vykdytos sankryžos rekonstrukcijos jis nėra perduotas ir nėra balanse. Išvada: draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlyginti nuostolius.
Atsiprašo bei žada atlyginti žalą
Kaltės neprisiėmė ir Kauno miesto savivaldybė. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Jolantos Miliauskienės atsiųstame atsakyme į klausimus rašoma: „Užjaučiame susižalojusį kaunietį ir jo artimuosius. Išgirdę apie šią nelaimę, buvome sukrėsti. Labai apgailestaujame, kad gatvėje atsiradusi smegduobė tapo tokios nelaimės priežastimi. Smegduobė iškart buvo sutvarkyta. Darome viską, kad tokios nelaimės nepasikartotų ir raginame visus kauniečius, pamačiusius tokias smegduobes ar kitas pavojų keliančias avarines situacijas, nedelsiant informuoti Kauno miesto avarinės tarnybos dispečerinę nemokamu telefonu 8 800 00 111“.
Išgirdę apie šią nelaimę, buvome sukrėsti.
J.Miliauskienė taip pat pabrėžia, kad nelaimės priežastimi tapęs šulinys priklauso „Kauno vandenims“, nors įmonės atstovai to ir nenori pripažinti.
„Spalio 8 dieną šiuo klausimu rengiame pasitarimą, į kurį pakvietėme ir nukentėjusio kauniečio atstovę. Nukentėjusysis prašo atlyginti 6 tūkst. eurų žalą. Deja, galiojantys įstatymai mums leidžia kompensuoti tik realiai patirtas išlaidas (gydymo išlaidos ir pan.). Dėl kompensacijos už patirtą moralinę žalą reikėtų kreiptis į teismą“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės darbuotojos laiške.
Antradienio vakarą pakalbinta nukentėjusiojo žmona Gintarė teigė jokio kvietimo į pasitarimą nesulaukusi.
J.Miliauskienės teigimu, per pastarąjį pusmetį buvo išnagrinėtos 147 pretenzijos, dėl žalos atlyginimo įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę ar šulinį. Tiesa, absoliuti dauguma šių žalų patirtos 2013-2014 metais.
Pikčiausia dėl abejingumo
Pats nukentėjusysis Marius prisipažino nenorintis skųstis bei dejuoti. Skaudžiausia šioje istorijoje jam – valdininkų abejingumas.
Visą pusmetį jaučiamės kaip kokie paštininkai, siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų.
„Turėjau planų ir jie žlugo. Natūralu tikėtis, jog įvykus tokiai nelaimei, už kelius atsakingi valdininkai paskambins, pasiteiraus, kaip sekasi, pasiūlys pagalbą. O dabar... Jokio žmogiškumo.
Visą pusmetį jaučiamės kaip kokie paštininkai, siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų. Tiek tuščių pažadų prisiklausėme. Jei savivaldybė būtų laiku suteikusi kompensaciją, šiandien ir pasekmės būtų minimalios. Būčiau galėjęs daugiau išleisti reabilitacijai“, – teigė Marius.
Po nelaimės vyras negalėjo būti paliktas vienas. Valgė, kaip pats pasakoja, lyg šuo: be rankų laižydamas ant stalo padėtą lėkštę, gėrė tik šiaudelio pagalba. Vairuojant mašiną bei sukant vairą dar ir šiandien jaučia, kaip išsisuka alkūnės sąnarys.
„Prisipažinsiu, per visą tą laiką tik kelias naktis išsimiegojau. Skauda petį. Matyt, nervas koks pažeistas. O ir mankšta, patikėkite, nėra didžiausias malonumas: ji atliekama laužimo būdu. Sunku psichologiškai prisiruošti. Buvau judrus, mėgau sportuoti. Dabar didieji sportai jau liko praeityje. Galiu pakelti 5 kg pirkinių krepšį, – tik tiek“, – su nostalgija kalbėjo Marius.
Vyro teigimu, nelemtoji duobė užtaisoma jau trečią kartą. Tad nelaimių, jai atsivėrus vėl, gali kilti ir ateityje.
