Saugoma nuo tų, kurie nušovė jos mylimą seserį, kurie ketino nudėti ir ją pačią. Moteris, buvusio sugyventinio D.Kedžio ir jo aplinkos žmonių pastangomis padaryta paskutine kale, paniekinusia švenčiausią motinos priedermę, jausmą ir pareigą.
„Aš šventai įsitikinusi, jog mano dukrelė papasakos visą tiesą, kaip buvo ir kas ją primokino. Žinoma, jeigu ji bus sugrąžinta man arba laikinai apgyvendinta neutralioje aplinkoje“, – šiandien įsitikinusi L.Stankūnaitė.
Ar tikrai mamai rūpi kažkada iš jos paimta dukra? Ar tikrai ji mergaitę nuoširdžiai myli? O gal vaikas jai taip pat reikalingas tik kaip skydas, kuriuo galėtų apsiginti nuo baisių kaltinimų ir kilti į naują kovą su buvusio sugyventinio triukšmadarių gimine?
L.Stankūnaitė jau kreipėsi į šalies Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Neringos Venckienės padarytos nusikalstamos veikos, – dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis bei vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką. Taip pat mergaitės mama ragina prokurorus kuo skubiau izoliuoti jos dukrą, kol neįvyko dar viena skaudi nelaimė.
Kodėl iki šiol nebuvo atliktas jos dukros kūno tyrimas? Ir ką reiškia viešai pasklidusi informacija, jog N.Venckienė ketina atsisakyti mergaitei skirtos valstybės apsaugos? L.Stankūnaitė žino, kad į teisėsaugininkų klausimus, ar pažeista jos dukrelės mergystės plėvė, ar esama lytinio santykiavimo su mažamete natūraliu, analiniu būdu bei jos tvirkinimo požymių, iki šiol ekspertai nėra atsakę. Nes tokio kūno tyrimo D.Kedys ir jo kariauna vengė kaip velnias kryžiaus.
Kodėl, skirtingai nuo nužudytosios Violetos Naruševičienės mergaitės, to nebuvo padaryta? Juk, anot N. Venckienės, pedofilai jos brolio mergaitę išnaudojo net ne šimtus, o tūkstantį kartų...
„Abipus sienos“ – unikali medžiaga iš D.Kedžio ir L.Stankūnaitės krikštynų, motinos susitikimų su mažamete ir ją lydinčiais asmenimis vaizdai bei nuoširdus ir atviras jos pasakojimas apie gyvenimą įtariamojo žmogžudžio šešėlyje.
